Ne tik Didžiosios Britanijos piliečių, bet ir visame pasaulyje išsibarsčiusių žmonių simpatijas pelniusi karalienė Elžbieta II-oji visam laikui užmerkė akis.
Ilgiausiai valdžiusi monarchė
Iki šiol tai buvo monarchė, ilgiausiai ėjusi savo pareigas Didžiojoje Britanijoje.
Didžiosios Britanijos monarchės, kaip šalies vadovės, vaidmuo buvo iš esmės simbolinis: jokių svarbių kasdienių klausimų karalienė jau seniai nebesprendė.
Beveik visos kitados valdovų turėtos prerogatyvos atiteko vyriausybės ministrams.
Elžbietos II mama taip pat buvo ilgaamžė. Ji anapilin iškeliavo sulaukusi 101 metų.
2012 metais skandalinga rašytoja ledi Colin Campbell tvirtino, jog Elžbietą jos mamai karalienei Viktorijai pagimdė virėja Marguerite Rodiere pagal išankstinį susitarimą. Tiesa, pasklidus žiniai apie tokią versiją, karališka šeima bandė priešintis C. Campbell ir bandė sustabdyti jos knygos leidimą.
2006 metais lankėsi Lietuvoje
„Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, – žodžiais iš Lietuvos himno savo kalbą 2006 metų spalio viduryje LR Seime baigė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.
„Tikiuosi, kad mano vizitas parodys, kokią svarbą teikiame Didžiosios Britanijos ir Lietuvos santykiams. Sveikiname Lietuvą tapus nauja partnere ir sąjungininke ir norime, kad mūsų santykiai klestėtų visose srityse“, – sakė Lietuvoje pirmą ir vienintelį kartą viešėjusi karalienė.
Sakydama vienintelę oficialią kalbą vizito į Baltijos šalis metu ji džiaugėsi greitai besiplėtojančiais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykiais, gyrė Lietuvos politinę, ekonominę ir socialinę transformaciją.
„Labiau nei bet kas kitas mane džiugina tai, kad ryšiai tarp žmonių, o ypač jaunų, pastaraisiais metais nepaprastai suaktyvėjo. Daugelis lietuvių į Didžiąją Britaniją vyksta dirbti ir mokytis, atvykstančių į Lietuvą Didžiosios Britanijos piliečių skaičius taip pat auga (…).Tikiu, kad Didžioji Britanija turi daug ką pasiūlyti lietuviams“, – sakė monarchė.
Ilgiausiai Europoje valdanti karalienė akcentavo Lietuvos istorinę praeitį – priklausymą Sovietų sąjungai, Antrojo pasaulinio karo metais vykusį holokaustą.
Kokia buvo karalienė Elžbieta II?
Karalienė mėgo fotografuoti savo šeimą. Rankinėje ji visada turėdavo mažytį fotoaparatą, nes fotografudavo ji impulsyviai, niekada nežinia, kada pasitaikys puikus kadras.
Karalienė ir Edinburgo hercogas 1956 m. gegužės 11 d. Bekingemo rūmuose pradėjo rengti nedidelius, neformalius priešpiečių pobūvius, skirtus susitikti su nusipelniusiais įvairių profesijų, verslo ir kitais visuomenės atstovais. Ši tradicija tęsiama ligi šiol. Dažniausiai juose dalyvauja 6–8 svečiai ir du karalienės aplinkos atstovai.
Sako, kad karalienės sutuoktinis princas Filipas jai turėjo du mažybinius vardus – „dešrelė“ (angl. sausage) ir „kopūstėlis“(angl. cabbage).
Karalienė išmoko vairuoti 1945 m., įstojusi į kariuomenę. Ir vairavo ji iki pat paskutinių gyvenimo dienų. Nors vairuotojo pažymėjimo niekada taip ir neturėjo.
1960 m., gimus princui Andrew, karalienė tapo pirmąja vaikų susilaukusia valdančia monarche po karalienės Viktorijos, kuri 1857 m. susilaukė savo jaunėlės – princesės Beatričės.
1997 m. karalienė atidarė pirmąjį oficialų Bekingemo rūmų tinklalapį.
Ji yra gavusi daugybę neįprastų dovanų, tarp kurių buvo ir įvairių gyvūnų. Retesnius gyvūnus, tokius kaip jaguarai ir tinginiai iš Brazilijos bei du juodieji bebrai iš Kanados, karalienė atidavė Londono zoologijos sodui. Karalienė taip pat yra gavusi dovanų ananasų, kiaušinių, dėžutę sraigių kriauklių, klevų giraitę ir 7 kg krevečių.
1969 m. buvo sukurtas pirmasis televizijos filmas apie karališkosios šeimos gyvenimą, jis buvo parodytas Velso princo titulo suteikimo princui Charles išvakarėse.
1986 m. karalienė tapo pirmąja britų monarche, aplankiusia Kiniją.
Karalienė labai domėjosi žirgais ir žirgų lenktynėmis. Pirmąjį ponį Jos Didenybei padovanojo senelis, karalius Jurgis V, kai jai buvo ketveri. Tai buvo Šetlendo ponis vardu Peggy.
Karalienė tęsė ilgametę karališkosios šeimos lenktyninių karvelių varžybų tradiciją, kuri kilo 1886 m., kai Belgijos karalius Leopoldas II padovanojo lenktyninius karvelius britų karališkajai šeimai. Domėdamasi šia sporto šaka karalienė tapo daugelio lenktynių organizacijų, tarp jų ir karališkosios karvelių lenktynių asociacijos (Royal Pigeon Racing Association), globėja.
Elžbietos vestuvių žiedas buvo pagamintas iš Velso aukso, atvežto iš Clogau St. David kasyklos, esančios prie Dolgellau.
Jaunystėje, Antrojo pasaulinio karo metais, karalienė vaidino daugelyje pantomimos spektaklių. Tarp jos atliktų vaidmenų – Princas Florizelis „Pelenėje“ 1941 metais. Pantomimos spektakliai kasmet vykdavo Vindzorų pilies Vaterlo salėje.
Kas nutiks karalienei mirus, buvo suplanuota gerokai anksčiau
Atėjus lemtingajai dienai, laidotuvių ceremonija bus tokia, kokios Jungtinė Karalystė (JK) seniai neregėjo. Žinoma, planus iškilmingai atsisveikinti su karaliene gali sujaukti koronaviruso pandemija.
Britanijoje gyvenimas kuriam laikui sustos
Kaip anksčiau rašė „Insider“ korespondentas Robas Price’as, Britanijoje gyvenimas turėtų sustoti maždaug 12-kai dienų. Gali užsidaryti vertybinių popierių biržos ir bankai, todėl tikėtini milijardiniai nuostoliai. Kuriam laikui bus sustabdyti ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, kai 1952-aisiais mirė karalius Jurgis VI, BBC laikinai nebetransliavo komedijinių laidų. „Daily Mail“ teigimu, BBC planuoja elgtis taip pat ir mirus karalienei Elžbietai II.
Šalies gyventojai iš karto pradės gedėti
Ankstesnės karališkosios šeimos narių mirtys, pavyzdžiui, princesės Dianos, baigėsi dideliu gedulu. Kalbant apie visų mylimą karalienę, kai kurie ekspertai spėja, kad šalyje gali kilti masinė isterija. Bakingamo rūmai ir kitos karališkosios šeimos rezidencijos greičiausiai sulauks gerokai daugiau lankytojų ir milijonų (jei ne milijardų) gėlių puokščių.
Karališkoji šeima taip pat paskelbs gedulą
Kaip ir mirus princui Philipui, karališkoji šeima išplatins keletą pareiškimų ir pagerbs karalienės atminimą.
Pusiau nuleistos vėliavos
Pranešę apie princo Philipo mirtį, Bakingamo rūmai suskubo nuleisti JK vėliavą iki pusės stiebo. Taip pat turėtų būti pasielgta ir mirus Elžbietai II. Iki pusės stiebo nuleistos vėliavos plevėsuos iki kitos dienos po laidotuvių 8 val. ryto, nurodyta portale „Greater London Lieutenancy“.
Kitą dieną po karalienės mirties princas Charlesas paveldės sostą
Sosto įpėdinis bus nustatytas pagal gimimo datą, vadinasi, sostas atiteks princui Charlesui, nes jis yra vyriausias Elžbietos II sūnus. Nors jis automatiškai tampa karaliumi mirus karalienei, Šv. Jokūbo rūmuose susirinks Įžengimo į sostą taryba ir oficialiai paskelbs princą Charlesą naujuoju monarchu.
Remiantis „British Heritage“ pateikta informacija, tai nutiks kitą dieną po karalienės mirties.
Beje, princas Charlesas gali atsižadėti sosto ir jį perleisti vyriausiajam sūnui princui Williamui, bet, kaip anksčiau rašė „Insider“, toks scenarijus vargiai tikėtinas.
Karalienė bus laikoma pašarvota keturias paras
Karalienės kūnas bus laikomas pašarvotas keturias paras, kad gyventojai galėtų su ja atsisveikinti.
Karstas bus nugabentas į Vestminsterio menę, kur žmonės galės atiduoti paskutinę pagarbą 23 valandas per parą.
Mirus karalienės tėčiui, Vestminsterio menėje apsilankė 305 tūkst. žmonių, susidarė daugiau nei šešių kilometrų ilgio eilė. Valdininkų manymu, milijonas gyventojų lauks eilėje, kad galėtų išvysti karste gulinčią karalienę.
Trečią parą įvyks „Princų budėjimas“
Trečią karalienės pašarvojimo parą gedintys anūkai pakeis oficialius sargybinius ir kurį laiką patys budės prie karsto. Tai vadinama „Princų budėjimu“.
Maždaug 10 dieną po Elžbietos II mirties bus surengtos laidotuvės
Karalienės laidotuvių apeigos, planuojama, vyks Vestminsterio vienuolyne 10–12 dieną po jos mirties. Į Britaniją atvyks įvairių pasaulio valstybių lyderiai, o šalyje bus paskelbtas gedulas. Tą dieną, 9 val. ryte, Big Beno varpas nuskambės vieną kartą. Paskui varpo plaktukas bus apdengtas oda, kad likusią dienos dalį varpo dūžiai būtų duslesni.
Kai kurie žmonės spėja, kad laidotuvių ceremonijoje dalyvaus ir karalienės korgiai. Kai 1910 m. mirė Edvardas VII, laidotuvių dalyvių priešakyje bėgo jo foksterjeras Cezaris. Edvardo VII sūnaus laidotuvių ceremonijoje dalyvavo jo baltas ponis vardu Jockas.
Laidotuvių transliaciją stebės milijonai žmonių.
Galiausiai, karalienė bus palaidota, bet neaišku kur
Kalbama, jog Elžbieta II dar prieš mirtį nusprendė, kur bus palaidota, tačiau ši informacija nebuvo atskleista visuomenei.
Visgi greičiausiai amžinojo poilsio ji atguls Sandringame arba netoli Balmoralo pilies Škotijoje, bet ši informacija oficialiai nebuvo patvirtinta. Taip pat ji gali būti palaidota Vindzoro rūmų Šv. Jurgio koplyčioje, kur ilsisi jos vyro ir jos tėvo palaikai.
Bus pakeistas nacionalinis himnas, valiuta ir kiti dalykai
Prireiks kelerių metų, bet galiausiai ant Britanijos valiutos puikuosis naujojo monarcho atvaizdas.
Dabartiniame himne yra eilutė „Dieve, išgelbėk karalienę“. Ji bus pakeista į „Dieve, išgelbėk karalių“.
Bus karūnuotas naujas valdovas
Pasibaigus deramam gedulo laikotarpiui (jis gali trukti iki metų), įvyks karūnavimo ceremonija, kurios metu princas Charlesas gaus karūną.
Karalienės laidotuvių diena taps valstybine švente
Elžbietos II laidotuvių diena bus paskelbta oficialia valstybine švente ir atmintina diena.
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Jungtinės Karalystės karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, kartu su britais gedi visas pasaulis.
„Esu labai sukrėstas žinios apie Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II mirtį. Reiškiu nuoširdžią savo ir visų Lietuvos žmonių užuojautą Jums ir visiems JK žmonėms dėl šios didelės netekties“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Elizabeth II buvo puiki, savo šaliai atsidavusi lyderė, palikusi žymų pėdsaką pasaulio istorijoje.
„Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II įspūdingi 70 vadovavimo metų bei didžiulis atsidavimas ir meilė savo tautai niekada nebus pamiršti“, – sako G. Nausėda.
Prezidento teigimu, karalienė Elizabeth II bus prisimenama tokia, kokią Lietuvos žmonės ją matė 2006 metais vizito Lietuvoje metu – švytinčią ir mylinčią žmones bei bendravimą su jais.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė savo užuojautoje sakė, kad monarchė „tvirtai ir oriai išlaikė lyderystę daugiau nei septyniasdešimt metų ir tapo tikru kilnumo ir atsidavimo savo šaliai simboliu toli už savo karalystės ribų“.
„Karalienė parodė, kad ne pareigos suteikia asmeniui didybę, bet asmenybės didybė gali suteikti ypatingą jėgą ir autoritetą net, regis, ir labiau simboliniams titulams bei pareigoms“, – nurodė I. Šimonytė.
„Jos drąsa, atsakomybės jausmas bei gebėjimas telkti ir atstovauti savo žmonėms sužadina pagarbą. Jos Didenybės darbai ir palikimas neabejotinai bus ryškiomis raidėmis įrašyti į pasaulio istoriją“, – pridūrė ji.
Ministrės pirmininkės teigimu, karalienė iškeliauja kartu su visa epocha, kurioje netrūko sunkių išbandymų ir iššūkių, bet buvo sutariama ir dėl pagrindinių universalių taisyklių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
