Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kompensacijas už centralizuotą šildymą siūloma skirti iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Kompensacijas, be to, gautų ne tik mažiausiai uždirbantys, pažeidžiamiausi gyventojai, bet ir gaunantys vidutinį darbo užmokestį, todėl tikimasi, kad jų gavėjų padaugės 20-30 procentų.
„Šildymo kompensacijų gavėjams nebereikėtų antrą kartą per tą patį šildymo sezoną kreiptis dėl kompensacijos, ir parama, kompensacija dirbantiems žmonėms būtų skiriama ne trims, bet šešiems mėnesiams – visam šildymo sezonui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Monika Navickienė.
Anot jos, kreiptis dėl kompensacijos bus galima nebūtinai prasidėjus šildymo sezonui, bet ir mėnesį iki jo pradžios. Jei žmogus kreipsis vėliau, jam atgaline data bus kompensuojama už du mėnesius, o jei kreipsis laiku arba anksčiau – kompensaciją galės gauti už visą šildymo sezoną – tai yra šešis mėnesius.
„Maždaug rugsėjo viduryje žmonės jau gali kreiptis į savivaldybę ir šita šildymo kompensacija pasiekia ne tik pačias mažiausias pajams gaunančius, neįgaliuosius, pensininkus, vienišus asmenis, bet ir vidutinį darbo užmokestį gaunančius žmones“, – sakė ministrė.
„Esame paskaičiavę, kad keturių asmenų šeima, iš kurių du uždirba vidutinį darbo užmokestį, gyvena 70 kvadratinių metrų ploto bute, už šildymą nesumokėtų daugiau 45 eurų“, – pridūrė ji.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės, tokia tvarka apsaugo gyventojų pajamas, kad už šildymą nebūtų sumokėta daugiau nei 10 proc. žmogaus arba namų ūkio pajamų išskaičiavus valstybės remiamų pajamų dydžio paramą.
Valstybės remiamų pajamų dydis pernai siekė 128 eurus, o šiemet jis padidintas iki 147 eurų, todėl, pasak ministrės, apie 60 proc. padidėjo šildymo kompensacijų gavėjų.
M. Navickienės duomenimis, praėjusį šildymo sezoną dėl kompensacijų kreipėsi apie 240 tūkst. asmenų ar namų ūkių. Šį sezoną tikimasi 20-30 proc. daugiau besikreipiančių.
Ministrės teigimu, pakeitimai bus pristatyti Vyriausybei kitą savaitę.
Nulinis PVM šildymui dar dviem sezonams
Finansų ministerija siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui dar dviem šildymo sezonams. Valstybės biudžeto netekimai per dvejus metus sieks apie 110 mln. eurų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Atsižvelgiant į rinkos analizę ir dabartines kainas, šis pasiūlymas teikiamas dar dviem šildymo sezonams, jis galiotų nuo šių metų spalio iki 2023 metų balandžio 30 dienos ir dar kitų metų šildymo sezonui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Skaistė.
Dalį praėjusio šildymo sezono – nuo šių metų sausio iki balandžio pabaigos – 9 proc. lengvatinį PVM tarifą valstybė kompensavo, nes sprendimas buvo priimtas vėliau, taigi, gyventojai nemokėjo PVM.
G. Skaistės teigimu, nulinis PVM tarifas siūlomas atsižvelgiant į tendencijas ir ateities sandorius, pagal kuriuos matoma, jog energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką.
Ministrės vertinimu, dėl lengvatos 2020–2023 metų šildymo sezoną valstybės biudžetas neteks 54 mln. eurų, o 2023–2024 metų – dar apie 57 mln. eurų, tačiau konkretesnė suma priklausys nuo šildymo kainų.
„Tikėtina, kad visas šis paketas kainuos biudžetui apie 110 mln. eurų“, – sakė ministrė.
G. Skaistės teigimu, kompensacijos gyventojams dėl aukštų dujų ir elektros kainų bus numatytos parengus kitų metų valstybės biudžetą ir atnaujinus Lietuvos ekonomines prognozes. Jas pristatyti planuojama pirmadienį.
„Po to bus finalizuojami biudžeto pasiūlymai ir drauge su 2023 metų biudžetu bus pasiūlytas ir papildomas paketas“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, 2023 metų biudžete bus skirta lėšų daliniam energijos kainų kompensavimui bei gyventojų pajamų didinimui.
„Konkretesnis modelis bus matomas tada, kai apibendrinsime visas ekonomines projekcijas ir ateities sandorių kainas ir įvertinsime visas alternatyvas, kurios šiuo metu rengiamos“, – teigė ministrė.
„Taip pat numatome išlaikyti padidintą krašto apsaugos finansavimą, numatant, kad jo dydis bus ne mažesnis kaip 2,52 proc. nuo BVP. Rengiamos ir papildomos priemonės, kurios nukreiptos į ilgalaikį problemos sprendimą, iš Atsigavimo fondo ar „Naujos kartos Lietuva“ plano, planuojama pasinaudoti EK siūlomomis galimybėmis ir skolintis iš to instrumento, nes skolinimosi sąlygos yra palankesnės“, – kalbėjo G. Skaistė.
Anot ministrės, bus numatytos priemonės energetinei transformacijai ir parama verslui dėl didelių elektros kainų.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad energijos kainų kompensavimui kitąmet numatoma skirti daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau kiek ir kam konkrečiai bus mokamos subsidijos, kol kas neatskleidžiama.
