Tarpukariu statytam Kauno grūdų elevatoriui siūloma suteikti apsaugą kaip kultūros paveldo objektui.
Kultūros paveldo centras parengė pažymą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nustatyti statinio vertingąsias savybes. Ji bus svarstoma kitą savaitę.
Centro specialistų teigimu, Kauno grūdų elevatorius yra vertingas dėl savo architektūrinių, inžinerinių ir kraštovaizdžio savybių.
Siūloma nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį.
H. Ir O. Minkovskių gatvėje esantis elevatorius veikia iki šiol.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškaus teigimu, nustačius vertingąsias savybes elevatoriaus veikla nebus kaip nors apribota.
„Pasikeis tik juridika, bet ne kokie proceso dalykai. Fizinės įtakos neturės, tiesiog bus saugoma, bus prašoma išsaugoti, nebus leidžiama griauti. Jeigu jie norės nugriauti, tai negalės nugriauti, jeigu norės toj vietoj „Maxima“ pastatyti, tuomet sutrukdys“, – BNS sakė paveldosaugininkas.
„Kauno grūdų“ ryšių su visuomene specialistė Aušra Petrauskė teigė, kad įmonei žinomi paveldosaugininkų planai, tačiau jie įtakos įmonės darbui neturės.
„Elevatorius bendrovės veikloje yra reikšmingas – jame veikia „Kauno grūdų“ kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamykla. Pasikeitęs paveldosauginis statusas ūkinei veiklai įtakos neturės“, – BNS atsiųstame komentare tvirtino A. Petrauskė.
Anot jos, šiuo metu bendrovė neturi konkrečių planų iškelti gamybą iš H. ir O. Minkovskių gatvės, tačiau tokios galimybės neatmetė ateityje.
„Vis dėlto dabartinė gamykla jau yra išnaudojusi 100 proc. savo gamybinių pajėgumų, plėtrai galimybių nebėra, todėl tikėtina, kad ateityje bus galvojama apie naują, didesnę gamyklą. Kokia ateitis tokiu atveju lauktų elevatoriaus, šiuo metu svarstyti būtų per anksti“, – teigė „Kauno grūdų“ atstovė.
Kauno elevatorius pastatytas buvusioje Kauno tvirtovės teritorijoje, kairiajame Nemuno krante, Žemės ūkio ministerijai priklausančiame sklype. Čia iki Pirmojo pasaulinio karo stovėjo tvirtovės duonos kepykla, bet per karą ji sudegė.
Elevatoriaus statyba truko nuo 1923-iųjų iki 1925-ųjų, veikti jis pradėjo 1926 metų vasarą.
Tai buvo vienas pirmųjų pramoninių objektų, kurių statyboje panaudota gelžbetoninė konstrukcija.
Elevatorius sudarytas iš dviejų tūrių: bokštinės dalies, kur įrengti mechaniniai skyriai, bei sandėliavimo arba silosų gelžbetoninės dalies, kuri praplėsta 1939 metais.
Tarpukariu Žemės ūkio ministerija elevatorių 36 metams buvo išnuomojusi „Lietūkui“. Sovietmečiu pastatas išplėstas pristatant naujus priestatus, kurie ilgainiui užgožė autentišką elevatoriaus tūrį. Vėliau jis atiteko bendrovei „Kauno grūdai“.
