Sekmadienio vakarą įvyks baigiamasis 27-ojo tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio koncertas. Ištraukas iš Georges Bizet operos „Carmen” publikai Pažaislio vienuolyno kieme atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Roberto Šerveniko, solistai Monika Pleškytė (sopranas), Antoinette Dennefeld (mecosopranas, Prancūzija), Edgaras Montvidas (tenoras) bei Kostas Smoriginas (bosas). Diriguos G. Rinkevičius.
Paskui festivalio organizatoriams bus trumpas atokvėpis ir vėl tęsis šio renginio muzikinės ateities dėlionė, numatant tai, ką ištikimoji Pažaislio publika išvys artimiausiais metais.
Baigiamojo koncerto išvakarėse apie renginio gerbėjams scenoje nematomą kūrybinę „virtuvę” portalas „Kas vyksta Kaune” kalbėjosi su Pažaislio muzikos festivalį organizuojančios komandos vadove, festivalio direktore Giedre Mikaitiene.
– Kuo išskirtinė buvo šiemetinė Pažaislio muzikos šventė?
Po pandemijos pirmą kartą galėjome visą Pažaislio festivalio programą, trunkančią tris vasaros mėnesius, publikai pristatyti, – įvyko 36 koncertai, ir nemaža jų dalis buvo nemokami. Iki šios vasaros bent keli metai, kaip ir visame kultūros lauke, dėl karantino ribojimų ir mums buvo sudėtingi.
27-ajame festivalyje pirmą kartą teikėme socialines nuolaidas žiūrovams: senjorams, neįgaliems bei jauniems žmonėms, kad iš arčiau susipažintų su klasikine muzika ir ją pamiltų. Nors Pažaislio festivalio pagrindas buvo ir tebelieka klasikinė muzika, bet žanrų įvairove norim pritraukti daugiau jaunesnės publikos, tuo pačiu išlaikydami vertybinę liniją – aukščiausią kokybę. Dar galiu pridurti, kad stengiamės auginti savo publiką nuo mažumės, todėl surengėme šeimoms keletą koncertų (su edukacijomis, vaikų kūrybinėmis dirbtuvėlėmis). O viename iš šių koncertų, vykusiame Raudondvaryje, vaikai mielai įsitraukė į operos „Kirana” pastatymą, – šoko, dainavo, vaidino.
Šiemet atradome festivaliui ir puikią naują vietą, – jis lankėsi Obelynėje (Kauno rajone), ir tuomet labai gražiame, žymaus gamtininko Tado Ivanausko kažkada pasodintame sode skambėjo nuostabi muzika.
– Ar turėjote su muzika ką nors bendro, kol netapote Pažaislio festivalio direktore ir ką dabar galite jame pritaikyti iš to meto, kai anksčiau vadovavote viešbučiui pajūryje ar dirbote kituose versluose?
Jei atvirai, tai vadovo darbo principai – tie patys, tiek viena sfera, tiek kita reikalauja daug pastangų bei patirties. Manoji patirtis, kurią įgijau versle, puikiausiai dabar praverčia ir organizacinėje, ir vadybinėje veikloje, nes su visa mūsų komanda reikia daug ką nuveikti, daug ką „sustyguoti”, kad festivalio gerbėjai galėtų visą vasarą džiaugtis įspūdingu renginiu.
Atėjusi dirbti į festivalį, prisipažinsiu, atradau gyvenimo pilnatvę.. Toks darbas praturtina, atneša laimės. Žinai, kad ir nuo tavo pastangų priklauso, kad būtų patenkinta ir publika, ir patys atlikėjai, kurių nemažai neslepia, jog jiems dalyvauti Pažaislio festivalio programoje – garbė.
Darbe su meno kolektyvais, žinoma, – visai kita specifika nei versle. Kartais kaip tik įdomu būna dirbti su tais menininkais, kurie nežino, ką reiškia žodis „biudžetas”. Ir nors anksčiau nesu vadovavusi kultūros įstaigai, tačiau šiokį tokį ryšį su muzika vis tik turiu, – vaikystėje grojau fortepijonu, esu baigusi muzikos mokyklą.
– Kai 1996-aisiais Pažaislio vienuolyno kieme nuskambėjo pirmasis tarptautinis renginys – Pažaislio festivalis, jis buvo unikalus, taip sakant, vienetinis. Dabar su kiekvienais metais uždera vis naujų, kad ir porą dienų trunkančių renginių, kurie vadinami festivaliais. Tai kaip šią konkurenciją atlaiko solidusis Pažaislis?
Jis atsilaiko savo vertybėmis, – puikiais atlikėjais, dirigentais ir kokybiška muzika, tuo, ką žmonės labiausiai vertina. Akivaizdu, jog jau vien savo pavadinimu festivalis užsitarnavęs kokybės ženklą, o žmonės, išgirdę žodį „Pažaislis”, renginio nesieja su kažkuo kitu nei su mūsų festivaliu. Todėl kartais susimaišo, kai vienuolyno liepų alėjoje vykstančius koncertus palaiko Pažaislio tarptautinio muzikos festivalio dalimi. Bet ten – visai kiti žanrai nei pas mus, ir tuos koncertus rengia kiti organizatoriai.
– Anksčiau į Pažaislį pasiklausyti muzikos atvykdavo internetu bilietus įsigiję norvegai, vokiečiai, lenkai, estai. Gal į tarptautinį festivalį sugrįžta tarptautinė publika, kaip ir mes, turėjusi paisyti karantininių koronaviruso pandemijos ribojimų?
Po truputį grįžta. Šįmet irgi turėjome žiūrovų iš kitų šalių, matomai dar ir dėl didesnio užsieniečių turistų susidomėjimo Kaunu kaip Europos kultūros sostine. Aišku, laukiame kuo didesnių srautų, todėl ir platiname festivalio programėles internete, taip pat – viešbučiuose, bibliotekose, kitose viešose vietose. Norisi didesnio susidomėjimo tuo, ką siūlo Pažaislio, kuriame kažkada užgimė, vardu pavadintas festivalis.
Jei ikipandeminiais metais mūsų žiūrovų skaičius pasiekdavo ir kartais viršydavo 30 tūkstančių ribą, tai per pandemiją jis sumažėjo perpus. Šįmet į festivalio renginius išpirkta per 24 tūkstančius bilietų.
– Ar sudėtinga Pažaislio festivaliui rasti rėmėjų, kai po pandemijos klostosi visai Lietuvos (ir ne tik jos) ekonomikai nepalanki situacija?
Mes labai džiaugiamės, kad turime rėmėjų, kuriuos jau galime vadinti festivalio šeima, ir kurie festivalį remia jau 25 metus, nepaisydami visų iki šiol buvusių ar esamų krizių. Nors per jas jie patys ir dėl pandemijos, dėl karo pastaraisiais metais patiria nemažai iššūkių. Festivalis kartu su publika dėkingi firmoms „Pakaita”, „Kauno stiklas”, „Kauno alus”, „Cosmica” bei kitiems rėmėjams.
Tarp jų – šiemetiniam mecenatui – „YIT”, kurio vadovų pozicija išsakyta tokiais žodžiais: „Labiausiai reikia padėti kultūrai, kai ateina sunkus metas”. Smagu, kad ši firma žada su festivaliu draugauti toliau. Džiaugiamės, kad visą vasarą Kaune, Kauno rajone bei daugelyje kitų Lietuvos vietovių vykstantį klasikinės muzikos renginį remia ir fiziniai asmenys, – dėkui Ilonai ir Benjaminui Žemaičiams.
– Vienam didingam metų muzikos renginiui tariate „sudie” ir mintyse sveikinate ateinantįjį, – gal jau „styguojate” 2023-ųjų metų Pažaislio festivalio programą?
Dar nenorime atskleisti detalių, todėl pasakysiu tik tiek, kad 2023-ųjų festivalio programa jau sudėliota, aiškūs ir 2024-ųjų, programos fragmentai. Tai – visos mūsų komandos, o ypač, – festivalio meno vadovo Edgaro Montvido rūpesčių bei pastangų rezultatai. Tad užtikriname, kad vienas didžiausių Lietuvoje bei Baltijos šalyse klasikinės muzikos festivalių ir toliau džiugins savo publiką.
