Keliaujanti pašaukimų stovykla iš Kauno pasiekė Pivašiūnus – Puslapis 3 – Kas vyksta Kaune

Keliaujanti pašaukimų stovykla iš Kauno pasiekė Pivašiūnus

Rugpjūčio 11-16 d. iš Kauno į Pivašiūnus vyko Keliaujanti pašaukimų stovykla „Nematomos dovanos“, sutelkusi apie 30 dalyvių. Judėta pėsčiomis, traukiniu ir autobusu. Kojomis įveikta net 65 km. Iš Kauno keliauta į Kazlų Rūdą, Lūginę, Marijampolę, Alytų ir galiausiai pasiekta kelionės kulminacija – Pivašiūnai, kuriuose dalyviai iškilmingai sutiko Žolinę.

Stovyklos dalyviai – ieškantis arba dar tik bręstantis savo gyvenimo kelio paieškai jaunimas (16-33 m. amžiaus) iš Kauno ir kitų miestų.

Įvairovės kupina programa

Stovyklą organizavusi Kauno arkivyskupijos Pašaukimų sielovados komanda pasirūpino, kad programoje savo gyvenimo pašaukimu ir iššūkiais pasidalintų įdomūs liudytojai: Marijonų ordino vienuolis Jonas Urbas, dainininkė Rugilė Daujotaitė, Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė s. Benedikta SF (Aistė Cylikaitė) bei Sandros ir Deivido Ciūnių šeima iš Alytaus.

Stovyklos metu dalyviai aplankė įvairius maldos namus: Kauno Švč. Trejybės bažnyčią, Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, Lūginės palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčią, Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir Pivašiūnų Pakalnės koplyčią.

Programos metu vyko ne tik žygis, bet ir ekskursija po Kauno senamiestį su gidu Vykintu Gerve, šokiai prie laužo, pusryčiai šalia šieno ritinių, koliažų gamyba, maudynės ežere, ekskursija pal. Jurgio Matulaičio muziejuje Marijampolėje bei stiprios susitaikinimo pamaldos Alytuje, kurių metu vyko adoracija, šlovinimas, užtarimo malda, buvo galima nueiti išpažinties.

Keliaujančią stovyklą lydėjo Kauno arkivyskupijos pašaukimų sielovados komandos vadovai kun. Liutauras Vilėniškis ir s. Loreta Armalytė. Stovyklos metu kartu keliavo šlovintojai Julius Armalis, Kristina Dapkutė ir Mindaugas Giedraitis.

Keliaujanti pašaukimų stovykla „Nematomos dovanos“./ R. Romankevičiaus nuotr.

Parsivežė nematomų dovanų

Dalyvis Elijus Kontrimavičius atkreipė dėmesį, kad stovykla vyko net per tris etnografinius regionus.

„Stovyklos metu gavau pažinimo dovaną. Man buvo miela ir gera atrasti mūsų šalies miestelius, melstis mažose bažnyčiose ir patirti parapijiečių kilniadvasiškumą. Pagrindinis iššūkis man buvo dažnai alinantis karštis, tačiau einant visiems drauge ir kitų bendražygių akyse matant kibirkštėlę džiaugsmo, nejučia ir pačiam lūpų kampučiai vėl pakildavo, o energijos ištekliai pasipildydavo. Stovyklos kulminacija man buvo, kai įžengėme į Pivašiūnų bažnyčią ir suklupome prieš Dievo Motinos paveikslą. Akimirka, kai nuovargis ir išbandymai buvo tarytum nuplauti, o pakeltas žvilgsnis kupinas dėkingumo“, – teigė E. Kontrimavičius.

Keliaujanti pašaukimų stovykla „Nematomos dovanos“./ R. Romankevičiaus nuotr.

Kita stovyklos dalyvė Rūta Bakšanskaitė tikino, kad ši stovykla jai buvo tikras meilės, džiaugsmo ir tiesos koncentratas. Namo ji parsivežė daugybę nematomų dovanų, o svarbiausias išskyrė tris.

„Pirmoji – galimybė sutikti ir pažinti gyvą Jėzų, siunčiantį dieviškąsias žinutes per žmones, kūriniją ar kalbantį tiesiai į širdį. Antroji dovana – bendrystė. Buvo nuostabu, kad visi tokie skirtingi gebėjome būti kartu, atvirai dalintis. Visos stovyklos metu mus lydėjo šventas džiaugsmas, juokas ir paprastumas. Trečioji dovana – svečių ir ne tik liudijimai, kurie mane sustiprino, suteikė vilties, parodydami Jėzaus galybę, beribį gailestingumą ir gydymo stebuklus”, – pasakojo R. Bakšanskaitė.

Keliaujanti pašaukimų stovykla „Nematomos dovanos“./ R. Romankevičiaus nuotr.

Dar viena dalyvė Eleonora Samsonaitė sakė, kad į šią stovyklą išėjo su misija „šlovinti Dievą sunkumuose”.

„Supratau, kad dėl sunkios man artimo žmogaus sveikatos nebeišeina Dievui dėkoti, širdyje yra sielvartas, nusivylimas, nepasitikėjimas, o šlovinti Jį mano širdis troško, tik buvo per daug apsunkusi ir jau nepajėgi. Žinojau, kad reikia išgydymo malonės. O tai įvyko per susitaikinimo pamaldas Alytuje. (…) Šiemet Žolinę šventėme Pivašiūnuose kartu su Mergele Marija, Nuliūdusiųjų paguoda. Su kiekvienu žingsniu, artėjant link Pivašiūnų, mano širdis pildėsi džiugesio ir ramybės. Likus 1 km iki įžengimo į šventovę, mano rankos kartu su žolynų puokštele jau pačios kilo į dangų šlovinti Dievą giesme. Mano širdis giedojo Marijos giesmę: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju”, – įspūdžiais dalinosi E. Samsonaitė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA