Universitetas įprasmina tautos tobulėjimą, pažangą ir laisvą kūrybinę mintį. Prieš 100 metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje, o jo tęstinumas išsaugotas iki pat šių dienų.
Kaip ir kodėl buvo įkurti Aukštieji kursai, kaip jie tapo Lietuvos universitetu, kokia buvo pastarojo raida ir kaip keitėsi Kaunas?
Pirmasis Lietuvos kultūros ir mokslo šviesulys
1918 m., po Lietuvos valstybės atkūrimo, ėmė jaustis kvalifikuotų specialistų trūkumas. Ypač trūko žmonių, kurie sugebėtų tvarkyti sudėtingus administracinius reikalus, rūpintis žmonių sveikata, socialiniais reikalais, valstybės finansais, švietimu, transportu, keliais, žemės ūkiu ir kt.
Profesoriaus Zigmo Žemaičio iniciatyva ir kitų bendraminčių pastangomis 1919 m. gruodžio 6 dieną Kaune buvo įsteigta Aukštųjų mokslų draugija. Jos tikslas buvo steigti ir remti aukštąsias mokyklas, organizuoti paskaitas, leisti mokslo darbus, knygas, vadovėlius, laikraščius bei remti studentus.
1920 m. sausio 27 d. Kaune draugija atidarė pirmąją nepriklausomos Lietuvos aukštąją mokyklą – Aukštuosius kursus. Tai – pirmasis Lietuvos kultūros ir mokslo šviesulys, kurio sumanytojai per dvejus metus mokslą išplėtojo nuo pradinio iki aukštojo.
Aukštuosiuose kursuose veikė 6 skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisių, Gamtos, Fizikos-matematikos, Medicinos ir Technikos. Pirmuoju Aukštųjų kursų vadovu tapo vienas pagrindinių iniciatorių, matematikos profesorius Z. Žemaitis. Pirmaisiais veiklos metais Aukštieji kursai turėjo 522 klausytojus.
Neretai literatūroje ir įvairiuose pranešimuose minima, kad Aukštieji kursai Lietuvos švietimo ir mokslo istorijoje turėtų būti iškalti aukso raidėmis, mat juose ne tik formavosi lietuviškoji terminija, bet ir mažėjo rusicizmų, germanizmų bei kitų svetimybių.
Aukštuosiuose kursuose pradėjo formuotis ir būsimo Universiteto tradicijos, veikti pirmosios studentų organizacijos. Netrukus Lietuvos mokslininkai, žvalgydamiesi į Europos universitetų patirtį, Aukštųjų kursų studijų programas priderino prie universitetinių programų.
Laisva dvasia, bet nelengvos studijos
Pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai, Aukštųjų kursų pagrindu 1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įkurtas Lietuvos universitetas, palaipsniui tapęs itin svarbiu tarpukario visuomenės mokslo ir kultūros židiniu.
Anot Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, Lietuvos universitete dėstė iškiliausi to meto lietuvių visuomenininkai: Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Mykolas Römeris, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Levas Karsavinas, Stasys Šalkauskis, Tadas Ivanauskas, Kazimieras Būga, Jonas Jablonskis ir kiti. Skaityti paskaitų taip pat buvo kviečiami ir specialistai iš užsienio.
1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, norėta susieti universitetą su šia iškilia istorine asmenybe. Birželio 7 d. buvo patvirtintas naujas universiteto statutas. Atskiru įsakymu Vyriausybė suteikė Lietuvos universitetui Kaune Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardą.
Tarpukariu Kaune įkurtas universitetas buvo unikalus savo laisva dvasia, betarpišku profesorių ir studentų bendravimu, aktyviu ir įdomiu visuomeniniu gyvenimu, puoselėjamu bendruomeniškumo jausmu. 1922 m. įkūrus universitetą jame studijavo 1168 studentai, dirbo 102 dėstytojai. Akademinė bendruomenė sparčiai gausėjo ir 1931 m. čia jau buvo 4475 studentai, dirbo 220 dėstytojų.
Lietuvos švietimo istorijos muziejus atkreipia dėmesį ir į tai, kad studijos anuomet nebuvo lengvos – daugelis studentų turėdavo derinti darbą su studijomis, dažnai trūko reikiamų vadovėlių paskaitoms. Sudėtinga situacija buvo ir su studentų materialinėmis galimybėmis studijuoti.
Žymūs Kauno pokyčiai
Kauno gyvenimas pradėjus veikti universitetui pasikeitė iš pagrindų. Aukštosios mokyklos darbo ritmas ir miesto visuomenei skirti universiteto renginiai tapo kasdieniu reiškiniu, rašoma VDU knygoje „Vytauto Didžiojo universitetas Mokslas ir visuomenė 1922-2022“.
Iš visų Lietuvos kampelių suplaukdavusiems studentams Kaunas buvo svajonių miestas, o profesoriai siekė lavinti ne tik savo studentus, bet ir platesnę visuomenę. VDU buvo skaitomos specialios viešos paskaitos. Be to, klausytojai iš gatvės visada galėdavo užeiti į studentų auditorijas. Miestiečiams buvo svarbi ir VDU biblioteka su vis gausėjančiais fondais bei skaitytojų ratu.
Patys kauniečiai dalyvaudavo ir universiteto renginiuose, sekė juos per spaudą, reagavo į juos ir buvo jų veikiami. Universiteto žmonės Kaune suformavo ir savitas intelektualinio gyvenimo nišas, kurios traukė bei žavėjo pašaliečius. Tokiomis nišomis mieste darėsi kavinės bei užeigos. T.y. tos vietos, kuriose darėsi patogu sėdėti ir diskutuoti tiek profesoriams, tiek studentams.
Viena tokių, anot knygos bendraautoriaus doc. dr. Saulius Pivoriūno, buvo „Konrado“ kavinė, Laisvės al. 45. Tarpukariu „Konrado“ kavinę mėgo Kauno inteligentija, ypač menininkai. „Konrade” lankytojų netrūko: visus viliojo patogi vieta prestižinėje miesto vietoje ir skani, nebrangi juoda kava.
Čia buvo dalijamasi dienos naujienomis, išsakomos asmeninės nuomonės, karštai ir gaivališkai kritikuojami kai kurie valdžios poelgiai. Anot doc. dr. S. Pivoriūno, nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmasis stichiškai atsiradęs lietuvių kultūros, meno ir spaudos atstovų neoficialaus bendravimo bei traukos centras, turėjęs pretenzijų į analogiją su Paryžiaus „Rotonda“ bei Krokuvos „Žaliuoju balionėliu“.
Pokario metais kavinė, pakeitė pavadinimą į „Tulpė“, iš viso gyvavo apie 140 metų.
Reikšmingas vaidmuo plėtojant universitetus Lietuvoje
Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje. Universitetuose vykdytos veiklos prisidėjo prie sėkmingos Lietuvos valstybės raidos, kurios pagreitino kultūros ir urbanizacijos procesus visoje šalyje.
Universitetų dėka plėtėsi net tik švietimo sistema, bet ir gerėjo šalies ekonomika, sveikatos ir sporto sistema, kūrėsi lietuviška mokslo terminija ir naujos mokslo šakos.
Dabar, kaip pažymima elektroniniame leidinyje „Lietuvos universitetai“, mokslas ir studijos Lietuvoje vykdomos 11 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų bei 9 nevalstybinėse universitetinėse aukštosiose mokyklose. Taip pat Lietuvoje veikia 12 valstybinių bei 10 nevalstybinių neuniversitetinio lygmens aukštųjų mokyklų – kolegijų.
Aukštosios universitetinės mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Daugelyje universitetinių aukštųjų mokyklų veikia universitetų mokslo institutai, kuriuose yra vykdoma universiteto (akademijos) iškeltus tikslus ir misiją atitinkanti veikla, suteikianti mokslinę bazę studentų studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.
2022-ieji – Lietuvos universitetų metai
Minint šimto metų Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune sukaktį Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais. Ta proga visiems metams numatyta daugybė renginių bei konferencijų, skirtų paminėti Lietuvos universitetų reikšmę.
Dar metų pradžioje trys Kauno universitetai – VDU, Kauno technologijų universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – paskelbė šįmet suvienijantys jėgas ir kartu švenčiantys juos išauginusio Lietuvos universiteto šimtmetį.
Tąkart mini renginyje VDU rektorius prof. Juozas Augutis pažymėjo, kad Lietuvos universitetas – buvo vienas svarbiausių tarpukario Vyriausybės darbų, turėjęs be galo didelę svarbą, įtaką, reikšmę tiek tuometinei visuomenei, tiek šiandienos aukštojo mokslo kontekste.
Jam pritarė KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, pabrėždamas, kad Lietuvos universiteto šimtmetis žymi ne tik lietuviško mokslo pradžią, Kauno miesto plėtrą, tačiau ir Lietuvos technologinę pažangą. Tuo metu LSMU rektorius prof. Rimentas Benetis pažymėjo, kad Lietuvos universitetą kūrė, jame dėstė įvairių Europos universitetų auklėtiniai, taip pat Medicinos ir Veterinarijos akademijų profesoriai bei šviesuoliai, kurių darbus lig šiol tęsia LSMU.
Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
