Gyventojai vis dažniau teigia, esą kylančios kainos jau nebestebina, tačiau konkrečiose situacijose neslepia pasipiktinimo, kad kiekviename žingsnyje tenka mokėti vis daugiau. Vairuotojai pasakoja, kad dabar daugiau tenka mokėti ne tik už degalus, automobilio remontą, tačiau ir prireikus turimą transporto priemonę apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Vairuotojai teigė, kad draudimo įmokos didėjo ne tik transporto priemonę draudžiant metams, tačiau ir trumpesniam laikotarpiui, nors per 3 mėnesius ar pusė metų vairuotojas neturėjo jokių eismo įvykių ar neįvyko kitų veiksnių, dėl ko jam draudimo kaina turėtų būti didesnė.
„Prieš pusė metų automobilio draudimas šiam laikotarpiui man kainavo 71 eurą, tačiau dabar kaina siekia 90 eurų. Praėjo beveik 6 mėnesiai, o kainos augimas jau siekia 26 procentus. Svarbiausia, kad per šį laikotarpį nedalyvavau jokiame eismo įvykyje“, – „Delfi“ komentavo skaitytojas Lukas.
Kainą lemia daug veiksnių
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigė, kad draudimo įmonės rizikos vertinimas nustatant draudimo įmokas yra pagrįstas tiek individualiu kliento vertinimu, tiek bendrais principais.
„Transporto priemonių draudime svarbiausi individualūs faktoriai yra kliento avaringumo istorija, jo vairavimo patirtis arba stažas, transporto priemonės rūšis bei galingumas, transporto priemonės registracijos vieta, nes didmiesčiuose tikimybė pakliūti į eismo įvykį yra didesnė, transporto priemonės naudojimo pobūdis – ar tai yra privatus naudojimas ar komercinė transporto priemonė bei kiti veiksniai“, – komentavo A. Romanovskis.
Anot pašnekovo, bendrieji veiksniai, kurie lemia įmokos dydį, apima tokius tradicinius faktorius kaip prekių ir paslaugų infliacija, draudimo rūšies pelningumas ar nuostolingumas, darbo užmokesčio augimas. Taip pat, jo teigimu, su įmokos dydžio nustatymu yra susiję tokie veiksniai, kaip avaringumo situacija šalyje, automobilių remonto įkainių pokyčiai, bendras išmokų dydis ir vidutinis vienos išmokos dydis, draudimo produkto platinimo per tarpininkus kaštai, teisės aktų reikalavimų pasikeitimai bei kt.
„Dažnai būtent bendrieji veiksniai klientų dažnai yra neįvertinami. Įprastai galvojama, jog draudimo įmoka turėtų būti mažesnė, jeigu vairuotojas neturėjo eismo įvykių, ir priešingai – didesnė tik tuo atveju, jeigu eismo įvykių būta. Tačiau nereikia pamiršti, kad įmokos dydis priklauso ir nuo bendrų rodiklių, tokių kaip bendras avaringumo lygis, išmokų dydis, servisų kainų pokyčiai, infliacija ir panašiai.
Svarbu pažymėti, kad šiuo metu Lietuva susiduria su itin išaugusia infliacija, vertinant visus gyventojų vartojamus produktus ir įsigyjamas paslaugas. Draudimo paslaugos nėra išimtis ir joms įtaką taip pat daro infliaciniai procesai, brangstantis žalų administravimas ir panašiai. Be to, draudimo verslas šiuo atveju yra dar nedėkingesnėje padėtyje ta prasme, jog draudimo rinka į infliaciją reaguoja vėliau negu visa ekonomika.
Taip yra todėl, kad, vertindama riziką ir nustatydama draudimo įmoką konkrečiam klientui, draudimo įmonė nustato ją pagal tuo metu esantį infliacijos lygį, tačiau, kai įvyksta draudžiamasis įvykis ir klientui yra atlyginama žala, infliacijos lygis gali būti pakitęs. Tai itin aktualu šiandienos kontekste, kai infliacija nuolat auga, o didėjanti infliacija tiesiogiai veikia automobilių remonto paslaugų įkainius, detalių kainas ir galiausiai – draudimo išmokas“, – aiškino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Įtakos turėjo ir pandemija
Kalbėdamas apie kitus bendruosius draudimo įmoką lemiančius veiksnius, tokius kaip avaringumo situacija šalyje, bendras draudimo išmokų dydis ir vidutinis vienos išmokos dydis, A. Romanovskis atkreipė dėmesį į pandemijos įtaką šiems rodikliams.
„Kadangi karantino metu buvo taikomi judėjimo ribojimai, tai tiesiogiai lėmė eismo įvykių skaičiaus mažėjimą. Lyginant su 2019 m., jų skaičius 2020 ir 2021 m. buvo apie 10 proc. mažesnis. Nepaisant to, jog avarijų buvo mažiau, bendras privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokų dydis 2020 m. buvo toks pats kaip 2019 m., o 2021 m. mažėjo tik apie 1,5 proc.
Priešingai, vidutinis išmokos dydis toliau augo. Lyginant su 2019 m., jis buvo 10 proc. didesnis 2020 ir 2021 m. bei viršijo 1 400 eur. Tuo tarpu, draudimo įmonių už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą surenkamos draudimo įmokos mažėjo ir 2021 m. buvo 10 proc. mažesnės nei 2019 m.“ – sakė A. Romanovskis.
Pašnekovas taip pat teigė, kad vertinant pirmus penkis 2022 m. mėnesius ir lyginant juos su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu iki pandemijos, eismo įvykių skaičius dar nėra grįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį ir yra 6 proc. mažesnis. Vis dėlto, anot jo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokos yra išaugusios 7 proc., o vidutinis išmokos dydis padidėjo net 14 proc. – nuo 1 301 iki 1 465 eurų.
„Mes pastebime, jog dėl didelės konkurencijos rinkoje vartotojas visada turi galimybę pasirinkti draudimo paslaugos tiekėją ir gauti labiausiai jam tinkantį paslaugos pasiūlymą“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Lengvesni laikai – dar negreitai
Ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat teigė, kad draudimo kainų augimu stebėtis nereikėtų, mat energijos kainų kilimas paliečia visas gyvenimo sritis, todėl labiau stebintų tai, jei kainos liktų tokios pačios. Jis teigė, kad norint suteikti draudimo garantiją draudikams tenka mokėti vis daugiau, mat paslaugų kainos kyla ir transporto aptarnavime.
„Automobilių servisai daugiau moka už energiją, kurios reikia ne tik apšvietimui, tačiau ir šildymui, dažymo kamerų ventiliavimui bei šildymui, o taip pat ir atliekant kitus darbus. Kalbant apie remonto darbų kainų augimo priežastis, reikėtų nepamiršti, kad didėja minimalus darbo užmokestis, darbuotojų atlyginimai taip pat auga, o energija ir darbo užmokestis sudaro didžiausius automobilių servisų kaštus. Atsižvelgiant į tai, natūralu, jog auga ir draudimo kaina, nes būtent draudimas turi padengti padarytą žalą“, – aiškino M. Dubnikovas.
Kalbėdamas apie kainų augimą, ekonomistas teigė, kad nereikėtų stebėtis, jog rudenį ar žiemą kainos dar padidės, mat, anot jo, ši žiema gali būti viena sunkesnių per paskutinius kelis buvusius ir artėjančius dešimtmečius.
„Reikia suprasti, kad pasaulis ir ypač Europa stengiasi gyventi be rusiškų dujų, todėl biržoje galime matyti ypač dideles kainas. Vis dėlto, didžiausias klausimas – kiek dujos kainuos, kai ateis žiema? Žinoma, jų kainai įtakos turės ir tai, kokia toji žiema bus – jei bus šalta, ar šaltesnė nei buvusios anksčiau, tai energijos kainos gali padidėti dar labiau, o tai reiškia, kad spaudimas kelti kainas kitose gyvenimo srityse, gali išlikti“, – aiškino ekonomistas.
M. Dubnikovas teigė, kad artimiausiu metu kainų kritimo tikėtis nereikėtų, mat priežastys, kodėl jos pakilo, vis dar išlieka aktualios, o didesnis minimalaus darbo užmokesčio didėjimas numatomas ir kitais metais. Anot jo, dėl to net ir kainų augimui sulėtėjus, jos vis tiek išliks aukštame lygmenyje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
