Kam vasara – atostogų metas, o švietimo organizatoriams – pats darbymetis. Kaip sekasi dėlioti netrukus prasidėsiančių mokslo metų planus bei darbus, ar jau žinomas bent apytikriai skaičius moksleivių, rugsėjo 1-ąją ateisiančių į Kauno mokyklų klases? Į šiuos bei kitus portalo „Kas vyksta Kaune” klausimus atsakė miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Praėjusiais metais miesto mokyklas lankė 32,5 tūkst. mokinių. Nors, dar kiek anksti vertinti moksleivių skaičius, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad besimokančiųjų būna tiek pat arba kiek daugiau. Ir dar Kauno mokyklose numatyta 1500 vietų ukrainiečių vaikams.
– Kokią artimiausią perspektyvą Švietimo skyrius mato, neseniai išanalizavęs mokinių pasiskirstymą miesto mokyklose bei įvertinęs jų tinklo pokyčius pastaraisiais metais? Mokyklų rodikliai – skirtingi, ir ne visos, kurioms sudėtinga aukštesnę kokybę pasiekti, įstengia tapti moksleivių traukos centrais, – kas tuomet jų laukia, kokie galimi pokyčiai?
– Ruošiantis naujiems mokslo metams Kaune komplektuojama 1453 klasių, skirtų 0–12 klasių mokiniams. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pokyčiai, atliepiantys mokinių kaitą bei mokymosi poreikius, vykdomi nuolat. Stengiamasi didinti švietimo prieinamumą, gerinti mokinių pasiekimus bei mažinti esamus atotrūkius.
Atsižvelgiant į sparčiausiai augančius rajonus ar mokinių pasiskirstymą, planuojama ir įstaigų plėtra. Pavyzdžiui, augant gyventojų skaičiui Aleksote, numatoma padidinti vietų skaičių Tirkiliškių mokykloje – darželyje. Lygiagrečiai pokyčiai vyksta ir kitur, – Vilijampolėje atsidarys lopšelis-darželis „Pelėdžiukas”, Šilainiuose – „Vaikystės takas”. Naujos statybos planuojamos ir Romainiuose, Vijūkų gatvėje.
– Kauno abiturientai per baigiamuosius egzaminus pelnytų šimtukų derliumi pranoko šalies vidurkį, ir tai, žinoma, labai džiugu. Net matematikos egzaminą išlaikė trys ketvirtadaliai kauniečių moksleivių, kai visoje Lietuvoje – mažiau nei du trečdaliai. Kas, Jūsų nuomone, tai lėmė, – geri Kauno mokytojai, uolūs, stipriau motyvuoti mokiniai, papildomos programos ar dalies moksleivių tėvų samdomi korepetitoriai?
– Kasmetiniai aukšti Kauno miesto abiturientų pasiekimai – sistemingo darbo rezultatas. Jį lemia visi jūsų minėti veiksniai: pačių vaikų motyvacija, atsakingas pedagogų ir mokyklų vadovų darbas. Manome, kad čia yra ir reikšmingo savivaldybės indėlio. Kauno švietimo inovacijų centras drauge su švietimo bendruomene kryptingai vykdo programas mokinių pasiekimams gerinti ir pedagogų profesiniam meistriškumui didinti.
Aukšti matematikos rezultatai – ne atsitiktinumas. Mokytojams vyko mokymai, kūrybinės dirbtuvės, metodiniai renginiai, paskaitos, konsultacijos, apskritojo stalo diskusijos, mokiniams – konsultacijos ir paskaitos. Jose aktyviai dalyvavo 2129 mokiniai. Mokiniai nuolat kviečiami į inovatyvius užsiėmimus. Vienas tokių projektų – „Iššūkis matematikai”.
Pamokas, kuriose sprendžiami uždaviniai, mokomasi įveikti stresą, mąstyti kritiškai ar ieškoti kūrybiškų sprendimų, veda ne tik matematikai, bet ir psichologai, robotikos vadovai. Rugsėjį mieste pradedama nauja iniciatyva – matematikos laboratorija „MatLab”.
Kauno mokiniams pasiūlyta unikali Tarpdisciplininė itin gabių mokinių ugdymo programą. Joje vaikų edukatoriais dirba patyrę lektoriai iš Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Lietuvos sporto, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetų bei Vilniaus dailės akademijos. Meno sritį kuruoja scenos profesionalai iš Nacionalinio Kauno dramos ir Kauno valstybinio muzikinio teatrų.
Miestas kiekvienais metais už įvairius nuopelnus švietimo srityje apdovanoja premijomis geriausius mokytojus, taip pat savivaldybė organizuoja jau tradicija tapusį renginį – abiturientų ir juos ruošusių mokytojų pagerbimo šventę. Šiemet 12 abiturientų, gavo 100 Eur premijas už kiekvieną valstybinio brandos egzamino šimtuką. Jiems taip pat įteiktos simbolinės dovanos.
– Dabar pradėsiu iš toliau: įstatymai leidžia gyventojui pasirinkti bet kurią, nepaisant jo deklaruotos gyvenimo vietos, pirminę sveikatos priežiūros ar gydymo įstaigą. Tačiau mažo gyventojo poreikis gauti ugdymo, švietimo paslaugas Kauno miesto savivaldybėje negarantuotas laisvu jo tėvų ar globėjų, gebančių vertinti įstaigų darbo kokybę ar kitus kriterijus, pasirinkimu. Pirmiausia siūloma rinktis įstaigą greta namų, o ne tą, kurioje mokinių pasiekimai aukštesni, tad ar teisinga tokia nuostata?
– Mokymo įstaiga arčiau namų yra patogesnė tiek vaikams, tiek tėvams. Vaikams nereikia anksti keltis, o tėvams prieš darbus rūpintis jų nuvežimu. Tėveliai visada turi pasirinkimą, į kurią įstaigą leisti savo atžalas. Jie gali teikti prašymus į dvi pasirinktas mokyklas, o trečią – automatiškai priskiria informacinė sistema, kurioje vyksta registracija. Tai pagal teritoriją ir gyvenamosios vietos adresą priklausanti ugdymo įstaiga.
Priėmimas į bendrojo ugdymo mokyklas vyksta vadovaujantis teisės aktais, kuriuose nurodyti kriterijai. Pirmiausiai priimant arčiausiai mokyklos gyvenančius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat – jeigu mokykloje yra jau besimokančių mokinių brolių (įbroliai) ir seserų (įseserių), mokinius.
– Kiek moksleivių iš Ukrainos tęs mokslus Kauno mokyklose ir kaip jiems iki šiol pavyko į jas integruotis, pabėgus su artimaisiais iš karo purtomos gimtinės?
– Preliminariai galima teigti, jog išvykusių ir naujai atvykusių ukrainiečių mokinių skaičius yra panašus. Tikslesni duomenys bus aiškūs rugsėjo pradžioje. Šiuo metu bendrojo ugdymo sąrašuose turime 1170 ukrainiečių. Mokslus planuoja tęsti 1094 mokiniai. Visiems atvykusiems iš Ukrainos mokiniams stengiamasi sukurti kuo palankesnes sąlygas. Kalbame su kiekviena šeima, išsiaiškinami jų poreikiai, pageidavimai ir pasiūlomos ugdymo(si) pasirinkimo galimybės, o tai lemia sėkmingą ukrainiečių integraciją mokyklose. Mūsų vaikai juos priima itin šiltai.
– Priešmokyklinukai, pradinukai – viltis, kad Kaunas liausis „trauktis”, ir kažkada turėjęs ambicijų tapti 400 tūkstančių gyventojų miestu, dabar per artimiausius metus bent 300 tūkstančių ribą pasieks. Todėl ir mokyklų skaičiaus neteks mažinti, ir ateityje universitetų dėstytojai pakankamai studentų (bei darbo) turės. Ar taip ir bus?
– Kauno miestas pasižymi aukštu ekonominiu augimu, yra patrauklus ir patogus miestas visiems gyventojams, taip pat ir jaunoms šeimoms. Mokinių skaičius kiekvienais metais didėja, miestas plečiasi, auga. Išsikeliant aukštus strateginius tikslus, įgyvendinant pokyčius visose srityse, taip pat užtikrinant kokybišką švietimą, siekiama, kad taip būtų ir toliau.
– Švietimo skyriuje dirbate jau ne vieną dešimtmetį ir senokai tapote jo vadove, tad patirties nemažai sukaupėte. Jei klystu, pataisykite, bet per visą Jūsų darbo laikotarpį Lietuvoje vyko švietimo reformos, todėl smalsu išgirsti, kokius pozityvius pokyčius jos atnešė Kauno švietimo sistemai, o ką pasiūlytumėte daryti (reformuoti) kitaip?
– Per tuos metus pozityvių pokyčių įvyko išties daug, o Kauno miesto savivaldybė sukūrė unikalią švietimo sistemą. Pasakoti galima daug, bet paminėsiu pagrindinius akcentus. Kauno Jono Jablonskio gimnazijai suteiktas tarptautinio bakalaureato pasaulinės mokyklos (IB World School) statusas ir vykdoma akredituota Tarptautinio bakalaureato diplomo programa (DP).
Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija yra Pagrindinio ugdymo bakalaureato (MYP) ir Pradinio ugdymo bakalaureato (PYP) programų kandidatė. Kauno Panemunės pradinė mokykla taip pat yra kandidatė įgyvendinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo (IB PYP) programą. Baigę šias programas, Kauno vaikai gauna dvikalbius diplomus, pripažįstamus visuose pasaulio universitetuose.
Siekiant puoselėti mokinių individualius gebėjimus ir juos lavinti, Kaune veikia 10 savitų mokyklų, kuriose ugdymas grindžiamas savita pedagogine sistema ar atskirais jos elementais. Veikia ir viena specializuota mokykla – Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus.
Pavyzdžiui, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje veikia universitetiniai centrai: Kalbų ir literatūrologijos, Menų, Socialinių mokslų, Technologijų, Biomedicinos, Kūno kultūros ir sporto, Ekologijos.
Klasės komplektuojamos pagal pasirinktą ugdymo(si) sritį: Vytauto Didžiojo universitetas koordinuoja humanitarinių, socialinių, ugdymo mokslų; Kauno technologijų universitetas – socialinių, fizinių mokslų ir technologijų; Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetai – biomedicinos mokslų klases. Gimnazija nuo šių metų. rugsėjo 1 d. atidaro naują ugdymo klasę, kurioje bus rengiami pedagogai. Tikimasi, kad būsimųjų pedagogų rengimas dar mokyklos suole leis spręsti mokytojų trūkumo problemą.
Kauno „Saulės” gimnazijoje sistemingai įgyvendinamos matematikos mokymo stiprinimo programos, Kauno „Santaros” gimnazija integruoja Harvardo programas ir kursus į ugdymo procesą. Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla įgyvendina į STEAM orientuotą ugdymo planą ir kt.
Pastaruosius metus vyksta sistemingas mokyklų skaitmenizavimas ir modernizavimas. Pandemijos metu buvo sėkmingai užtikrintas nuotolinis mokymas. Šias praktikas kai kurios įstaigos tęsia ir dabar.
Sėkmingai vykdoma tarpdisciplininė itin gabių mokinių ugdymo programa, – vaikai mokosi matematikos, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų, įsitraukia į sporto ir meno integruotas veiklas. Pernai Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykloje įkurta unikali Lietuvoje ir Baltijos šalyse edukacinė erdvė – miestelis „Saugėnai”, kur vaikai gali mokytis eismo taisyklių, gerinti saugos jausmą. Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykloje vykdomos unikalios šalyje integralių scenos menų programos.
Žvelgdami į ateities perspektyvą, stengsimės skirti didesnį dėmesį mokinių pasiekimams. Norime išlaikyti ne tik esamą aukštą lygį, bet ir jį pakelti. Neabejotinai reikia tobulinti mokytojų ir mokinių skatinimo sistemą, stiprinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijas bei teikti pagalbą iškilus sudėtingoms situacijoms. Būtina keisti visuomenės nuostatą dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo politikos bendrojo ugdymo mokyklose.
