Praėjusią savaitę Kauno apskrities keliuose Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 943 greičio viršijimo atvejus. Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus viršininko Viginto Lukošiaus, nors vasaros metu Kauno gatvėse eismo dalyvių mažiau, bet šis pokytis turi ir šalutinį poveikį. Kai gatvėse mažiau automobilių, tada padidėja transporto priemonių greitis bei eismo įvykių pasekmės.
Jau įžvelgia reformos privalumus
Nuo birželio 1 dienos Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyba tapo Kelių policijos skyriumi. Jeigu seniau valdybą sudarė penki skyriai, šiuo metu Kelių policijos skyriuje yra du poskyriai. „Nuo šiol vykdome tik su eismo saugumu susijusias funkcijas“, – aiškino V. Lukošius.
Kaip rašoma Kauno apskr. VPK pranešime žiniasklaidai, kelių policijos skyriaus 1-asis poskyris pagrindinę savo darbo dalį skiria proaktyviai veiklai, įvairiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) fiksavimui, pareigūnai ypač didelį dėmesį skiria pavojingiausiems KET pažeidimams, neblaivių vairuotojų išaiškinimui ir pan.
„Mūsų pareigūnai tam pasitelkia įvairią specialią techniką, pavyzdžiui, keturračius, vaizdo stebėjimo įrenginius, greičio matuoklius, triukšmo matuoklius. Būtų sudėtinga sugalvoti kažką naujo, pajuokaujame, kad reikėtų ir kokio vandens katerio“, – šypsojosi V. Lukošius.
Siekdami išaiškinti pažeidėjus, Kelių policijos pareigūnai taiko neviešą ir viešą teisės pažeidimų fiksavimą. Pareigūnai neviešai patruliuoja apie 70 proc. Tuo tarpu Kelių policijos skyriaus 2-ajame poskyryje pareigūnai dirba su pasekmėmis – tiria su eismo įvykiais susijusias administracines teisenas.
Anot V. Lukošiaus, naujas skyrius jau gali išskirti ir privalumų.
„Jeigu anksčiau savaitgalio metu patikrindavome apie 3 tūkst. vairuotojų blaivumą, pavyzdžiui, šventinį Joninių savaitgalį turėjome galimybę patikrinti apie 10 tūkst. vairuotojų blaivumą“, – tikino pašnekovas.
Išskiria keturias vairuotojų kategorijas
Kelių policijoje V. Lukošius dirba šešerius metus, anot jo, situacija Kauno miesto keliuose gerėja. Nors paskutiniu metu fiksuojamas didesnis sužalotų žmonių skaičius eismo įvykiuose, tačiau praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius dešimt metų.
„Tai ne tik policijos pareigūnų, kurie aktyviai ir daug dirba keliuose, indėlis. Nemažai prisideda ir miesto savivaldybė. Pavyzdžiui, per paskutinius tris mėnesius buvo įrengtos net trys reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Taip pat ir žmonės, kurie sėda prie vairo sąmoningėja, keičiasi vairuotojų kultūra – jie dažniau užleidžia kitus eismo dalyvius, neskuba ir kumščiais pravažiuodami mažiau grūmoja“, – dėstė V. Lukošius.
Anot jo, prie tokių pokyčių prisideda ir vairuotojus ugdančios mokyklos, kurios akcentuoja mandagų važiavimą ir pagarbą kitiems.
„Kalbėdamas apie eismą visuomet išskiriu tris svarbiausius komponentus – kelius, mašinas, žmones. Jeigu bus gera infrastruktūra, techniškai tvarkingi automobiliai ir geri vairuotojai, tada viskas bus gerai“, – pridūrė pašnekovas.
Anot V. Lukošiaus, Kauno miesto vairuotojus taip pat galima suskirstyti į skirtingas kategorijas – pradedančiųjų vairuotojų, kurie galvoja, kad jau moka vairuoti, vairuotojų, kurie iš tikrųjų moka vairuoti ir vairuotojų, kurie retai vairuoja. Kelių policijos skyriaus viršininko teigimu, kelyje pavojingiausiai manevruoja galvojantys, jog moka vairuoti ir tie, kurie transporto priemones vairuoja epizodiškai.
„Pavyzdžiui, žiemą automobilis stovi kieme, o pavasarį išvažiuoja į kokią sodybą. Net ir po kelių mėnesių nevairavimo, gerai vairuojantis žmogus prie vairo jausis nejaukiai“, – aiškino V. Lukošius.
Jis pridūrė, jog mažiausią pavojų kelia geri vairuotojai, kurie turi patirties, sąmoningumo, žino pasekmes, kurias galėtų iššaukti neatsakingas vairavimas.
„Džiugu, kai sustabdžius vairuotojus pamatome, kad jie turi 10 – 15 metų vairavimo stažą ir niekada nėra pažeidę KET. Būna ir taip“, – tikino V. Lukošius.
Daugiau įvairių transporto priemonių, didesnis greitis
Vasarą, prasidėjus atostogoms, pareigūnai pastebi daugiau išsiblaškiusių ir atsipalaidavusių eismo dalyvių. Maža to, V. Lukošius pastebėjo, jog, pavyzdžiui, žiemos metu, kai keliai pasidengia ledu, vairuotojai būna labiau susikoncentravę, neskuba, todėl slidus kelias neretai priverčia važiuoti atsargiau ir lėčiau nei vasarą. Šiltuoju metu į gatves išrieda daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų. Be to, gatvėse galima sutikti ir daugiau mažųjų piliečių.
„Pastebime ir liūdnesnius vaizdus, kai, pavyzdžiui, mama ar tėtis sugalvoja vaiką pervesti per gatvę ne tam skirtoje vietoje. Tokie vaizdai liūdina, turime ugdyti jaunų piliečių sąmoningumą. Kita didelė bėda – pėstieji, kurie galvoja, kad perėja reiškia šimtaprocentinį saugumą, ji suteikia pėsčiajam teisę pereiti gatvę ir pirmenybę, tačiau perėja nereiškia, kad vairuotojas pastebės pėsčiąjį ir automobilis tikrai sustos.
Raginame pėsčiuosius prie perėjų nesielgti neprognozuojamai, neišeiti į gatvę staiga, įdėmiai apsidairyti, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kuris gali išblaškyti dėmesį“, – dėstė V. Lukošius.
Jis priminė, jog pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, todėl eismo įvykio metu pasekmės pėsčiajam eismo dalyviui būna skaudesnės.
