Į privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašą siūloma įtraukti ir tuos gyventojus, kurie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas. Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną.
Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Pasak tokias Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas registravusių Sveikatos reikalų komiteto narių socialdemokratės Orintos Leiputės ir „valstiečių“ frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės, pakeitimus inicijuoti paskatino mažas, ypač darbingo amžiaus žmonių, aktyvumas pasinaudoti ligų prevencijos programomis.
Pasak jų, įpareigojus žmones tikrintis sveikatą bus galima nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje, išvengti ilgo nedarbingumo.
„Statistika rodo, kad žmonės nesikreipia, nes tam neranda laiko – tik trečdalis žmonių pasinaudoja galimybe pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas“, – BNS sakė O. Leiputė.
Jos teigimu, darbdaviams suteikti apmokamas darbo dienas tokiai sveikatos patikrai nebūtų didelė finansinė našta. „Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus. Nebus didesnis nuostolis“, – svarstė O. Leiputė.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad dėl parlamentarių iniciatyvos būtina plati diskusija ir su darbdavių bei darbuotojų atstovais, ir su medikais.
„Kad ji būtų tikslinga ir iš tikrųjų ja žmonės naudotųsi, o ne paprasčiausiai pasidarytų dar vieną papildomą laisvą ar prisidėtų prie atostogų dieną“, – BNS tvirtino jis.
A. Romanovskis pasigenda aiškumo, kaip darbdavys įsitikins, kad žmogus, gavęs apmokamą laisvą dieną, tikrai ėjo tikrintis sveikatos. Pasak jo, tai galėtų būti finansuojama ne darbdavio, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
„Gal valstybė ar gydymo įstaigos kažko nepadaro, kad žmonės reguliariai nesitikrina? Problema yra aiški, bet reikia diskutuoti, ar šita priemonė tinkama jai spręsti, nes šis įstatymas reguliuoja darbo sąlygas darbo vietoje“, – svarstė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.
A. Romanovskio teigimu, pataisa bus svarstoma Trišalėje taryboje, bus analizuojami duomenys, kiek žmonių pasinaudoja prevencinėmis programomis: „Nesu girdėjęs tokių atvejų, kad darbo ginčų komisijose būtų sprendžiamos situacijos, kad darbdavys nesudarė galimybės darbuotojui pasitikrinti“.
Jeigu Seimas pataisą priims, už laisvą dieną darbdavys mokėtų darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbdaviai turi būti suinteresuoti investuoti į darbuotojų sveikatą.
„Kuo sveikesnis bus darbuotojas, ne tik geriau atliks pareigas, bet ir atneš didesnę pridėtinę vertę darbdaviui“, – BNS teigė I. Ruginienė.
Tačiau ji piktinosi, kad registruojami siūlymai suteikti apmokamas ar neapmokamas dienas savišvietai, artimų žmonių slaugai ar kitiems reikalams, tačiau nesvarstoma galimybė ilginti atostogas.
„Bet kodėl nėra pasiūlymo didinti kasmetinių atostogų dienų skaičiaus? 20 dienų – minimaliausia riba Europos Sąjungoje“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais.
Dabar įsidarbinant ir kitais numatytais atvejais privalomai sveikata tikrinama neįgaliesiems, jaunuoliams iki 18 metų – kasmet, iki jie sulaukia pilnametystės, taip pat dirbantiems naktimis ir pamainomis arba kuriems dėl darbo specifikos gali kilti rizika saugai ir sveikatai.
Darbdavys turi tvirtinti tokių darbuotojų sąrašą, patikrų grafiką, o patikrinimai atliekami darbo laiku, mokant vidutinį darbo užmokestį.
