Birželį euro zonoje infliacijai pasiekus 8,6 proc., ketvirtadienį Frankfurte į posėdį susirinkusi Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė bazinę palūkanų normą padidinti 0,5 proc. punkto. Tai yra didesnis padidinimas, nei skelbta ankstesniame posėdyje. Tai taip pat – pirmasis toks padidinimas per pastaruosius 11 metų.
Dar prieš savaitę buvo tikimasi, kad liepą ECB normą padidins 0,25 proc., tačiau vėliau „Bloomberg“ ir „Reuters“ šaltiniai pranešė apie 0,5 proc. punkto galimybę. Dėl to euro kursas dolerio atžvilgiu pastarosiomis dienomis stiprėjo.
Didesnis pirmas žingsnis
ECB pranešime dėstoma, kad valdančioji taryba nusprendė padidinti tris ECB pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų ir patvirtino naują politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (angl. Transmission Protection Instrument, TPI).
„Valdančioji taryba mano, kad tikslinga daryti didesnį, negu buvo paskelbta jos ankstesniame posėdyje, pirmąjį žingsnį politikos palūkanų normų normalizavimo procese. Sprendimas priimtas vadovaujantis valdančiosios tarybos atnaujintu infliacijos rizikos vertinimu ir atsižvelgiant į tai, kad pinigų politikos perdavimo veiksmingumą dar padidins naujoji politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė.
Tai padės sugrąžinti infliaciją į valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tikslinį lygį, nes padės labiau įtvirtinti infliacijos lūkesčius ir užtikrinti, kad paklausos sąlygos būtų tinkamos jos norimo lygio infliacijai vidutiniu laikotarpiu pasiekti“, – aiškina centrinis bankas.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis padidintos iki 0,5 proc., 0,75 proc. ir 0 proc., ir bus taikomos nuo 2022 metų liepos 27 dienos.
ECB vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad išankstinis išėjimo iš neigiamų palūkanų normų pristatymas leidžia pereiti prie sprendimų priėmimo kiekviename susitikime atskirai.
„Ateities sprendimai ir toliau bus paremti duomenimis ir padės mums pasiekti 2 proc. tikslą vidutiniu laikotarpiu“, – sakė ji.
Gali padidėti daugiau nei 100 eurų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiuoja, kad kai kuriems paskolos įmoka gali padidėti ir daugiau nei 100 eurų.
„Nuo šių bazinių ECB palūkanų normų priklauso ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“, su kuriomis siejamos daugelis būsto ir verslo paskolų. Tikintis tolimesnio ECB palūkanų normų kilimo, 3 mėnesių „Euribor“ praėjusią savaitę jau pakilo virš nulio, o 6 mėnesių „Euribor“ jau siekia 0,64 proc. „Euribor“ ateities sandoriai rodo, kad 3 mėnesių „Euribor“ metų gale pakils iki 1,4 proc. ir toliau didės 2023 metais.
Tai bus nemažas palūkanų normų šuolis per gana trumpą laikotarpį. 100 tūkst. eurų būsto paskolą turinčiai šeimai dėl šio palūkanų pakilimo mėnesinė paskolos aptarnavimo įmoka padidės daugiau nei 100 eurų. Padidėjusios paskolų palūkanos palieka mažiau pinigų prekėms ir paslaugoms, prislopina vartojimą ir mažina atotrūkį tarp paklausos ir pasiūlos. Būtent tokiu būdu ECB ir tikisi prislopinti infliaciją, kuri euro zonoje siekia 8,6 proc., o Baltijos šalyse yra pasiekusi net 20 proc.“, – nurodė jis.
Vėl didins rugsėjį
Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 metų metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 metais, numatoma, sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc., t. y. bus didesnė, negu numatyta kovo mėn. prognozėse.
„Rusijos nepateisinama agresija prieš Ukrainą toliau daro neigiamą poveikį Europos ir kitų pasaulio regionų ekonomikai. Dėl jos trinka prekyba ir ima trūkti medžiagų, ji taip pat prisideda prie energijos ir biržos prekių kainų kilimo. Šie veiksniai ir toliau turės neigiamos įtakos pasitikėjimui ir slopins augimą, ypač artimuoju laikotarpiu.
Vis dėlto dėl tebevykstančio ekonomikos atsivėrimo, stiprios darbo rinkos, fiskalinės paramos ir per pandemiją sukauptų santaupų, egzistuoja tolesniam ekonomikos augimui reikalingos sąlygos. Numatoma, kad, atslūgus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ekonominis aktyvumas vėl padidės“, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Lagarde.
Numatoma, kad 2022 metais realiojo BVP metinis augimo tempas bus 2,8 proc., o 2023 ir 2024 metais – 2,1 proc. Palyginti su kovą paskelbtomis prognozėmis, prognozės 2022 ir 2023 metams gerokai sumažintos, o 2024 metams – padidintos.
Ch. Lagarde įvardijo, kad ECB pagrindines palūkanų normas vėl didinti turėtų rugsėjį.
Nauja priemonė
ECB valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad veiksmingam pinigų politikos poveikio perdavimui palaikyti yra būtina parengti politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę.
„Kalbant konkrečiau, pažymėtina, kad valdančiajai tarybai toliau normalizuojant pinigų politiką, ši priemonė padės užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija būtų sklandžiai perduodama visoms euro zonos šalims. Valdančiosios tarybos pinigų politikos bendrumas yra būtina sąlyga tam, kad ECB galėtų vykdyti jam suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Naujoji priemonė papildys valdančiosios tarybos priemonių rinkinį ir gali būti pradėta naudoti norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje. Pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę apimtys priklauso nuo politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo. Pirkimai nėra ribojami ex ante. Apsaugodama politikos poveikio perdavimo mechanizmą, ši priemonė padės valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“, – rašoma pranešime.
Priduriama, kad bet kokiu atveju, šiuo metu pirmoji gynybos linija apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui vis dar yra sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumas.
Ch. Lagarde kelis kartus spaudos konferencijoje kartojo, kad nauja priemonė bus skirta suvaldyti „nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką“.
„Ji skirta visoms euro zonos valstybėms. Taigi, kai valdančioji taryba nustatys, kad valstybei reikia šios priemonės, tada ji ir bus panaudota“, – sakė ji. Paklausta, kaip vertina Italijos vyriausybės žlugimo galimybę, ECB vadovė atsakė, kad į politiką nesikiša.
Poveikis gyventojams
Euro zonoje šiemet fiksuojami neįprastai aukšti infliacijos rodikliai, birželį pasiektas net 8,6 proc. lygis, kai ECB nustatytas tikslas yra 2 proc. Lietuvoje metinė infliacija birželį siekė net 20,5 proc.
Būtent siekdamas infliacijos sumažinimo ECB kelia palūkanų normas. Taip norima pabranginti skolinimąsi, sumažinti vartojimą, t. y. paklausą, o dėl to kainų augimas turėtų sustoti.
ECB palūkanų norma veikia ir tarpbankinę palūkanų normą „Euribor“. Su ja Lietuvoje susieta dauguma būsto paskolų. Lietuvos bankas yra pateikęs skaičiavimus, kad vidutinė negrąžinta gyventojo būsto paskola Lietuvoje siekia 50 tūkst. eurų, o vidutinė įmoka – 230 eurų.
Palūkanų normai išaugus 0,5 proc. punkto įmoka padidėtų 12 eurų, 1 proc. punktu – 24 eurais, 2 proc. punktais – 50 eurų. „Euribor“ ėmė kilti ir nulio ribą peržengė dar iki ECB sprendimo. Tikėtina, kad dabar ji dar padidės.
Juolab, kad tikimasi, jog ECB palūkanų normas toliau didins per posėdžius šiemet spalį ir gruodį. Vyrauja prognozės, kad palūkanos metų pabaigoje sieks apie 1 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
