Kleboniškio vandens gerinimo įrenginių (toliau VGĮ) statybai miesto savivaldybės įsteigta bendrovė „Kauno vandenys“ planavo panaudoti 5,9 mln. eurų. Pagal su rangovu UAB „Eigesa” bei FIDIC inžinieriumi pasirašytas sutartis, investicijų suma padidinta iki 6,6 mln. eurų. Kleboniškio vandenvietė – iš visos centralizuotos sistemos yra paskutinė, sulaukusi vandens gerinimo įrenginių renovacijos. Pirmiausia dideli pinigai investuoti modernizuojant didžiausią mieste – Petrašiūnų vandenvietę, paskui pradėti darbai Vičiūnų vandenvietėje.
Anot „Kauno vandenų” generalinio direktoriaus Ramūno Šulskaus, iš gręžinių ištrauktas požeminis vanduo prieš tiekiant jį vartotojams yra apdorojamas. Todėl visų trijų Kauno miesto vandenviečių, kurios kasmet sulaukia ilgalaikių bei didelių investicijų, vanduo (dalį jo gauna ir šios įmonės klientai, gyvenantys Kauno rajone) atitinka visus kokybės parametrus. Gyventojai gali vartoti švarų, gerai nuo taršos apsaugotą ir prisotintą vertingų mineralinių medžiagų požeminį geriamąjį vandenį.
Akcija ir reakcija
Kai šią savaitę buvo paskelbta apie šalies didžiųjų vandens tiekėjų adresuotą maitinimo įmonėms paraginimą nemokamai dalintis su klientais geriamu vandeniu iš čiaupo, portalas „Kas vyksta Kaune” sulaukė gan piktokų komentarų „Kauno vandenų” bendrovės adresu.
Gitana M. patikina, kad neįmanoma gerti vandens „tokio šlykštaus skonio ir kvapo”, o Justina S. bendrovės klientams rekomenduoja įsigyti filtrą, „jei patys nenorite juo tapti”. Martyno N. nuomone, „iš pradžių „Kauno vandenims” reiktų sutvarkyti vandens kokybę didelėje dalyje rajonų, prieš skelbiant tokią akciją”. Gedo G. įsitikinimu, „gersim vandenį iš čiaupo, greičiau išmirsim ir neteršim gamtos su plastiku. Akcija gera”.
Paulius J. sako: „Kai bėgs normalus, o ne kalkių skonio vanduo, mielai nebepirksime (vandens plastiko buteliuose). Kauno vandenims taip pat skelbiame akciją“. Virginija V. ragina: „Kauno vandenys”, pirmiausia pradėkit nuo savęs: sutvarkykit vandens kokybę!”. Branguolė M. konstatuoja: „vandeniui iš čiaupo valyti esam pasistatę elementarų mechaninį filtrą, – nespėjam keisti. Filtras tuoj pat užsiteršia. Tai kokia išvis geriamo vandens kokybė..?”
Nors kritiškų atsiliepimų akcijos iniciatorių atžvilgiu daugoka, sulaukta ir jai pritariančių. Štai toks yra portalo „Kas vyksta Kaune” skaitytojo Gedimino Š. komentaras: „Iš čiaupo – geras vanduo ir kokybiškas. Be abejo, jei po planinio išjungimo pajungia, tai bent kokią akimirką jis būna tamsesnis, nes buvo remontuojama. Jeigu pas kažką bėga ištisai blogas vanduo, tai gal problema yra vamzdyne? Vandens kokybė yra gera, galima lyginti su perkamo buteliuose. Jeigu norisi gazuoto, tada, be abejo, jau reikia tokį pirkti parduotuvėje, nes iš krano gazuoto vandens negausi”.
Realybė ir planai
„Kauno vandenys” kasdien vartotojams pateikia iki 75 tūkst. kubinių metrų vandens. Renovuojant jo tiekimo sistemas, diegiamos priemonės, galinčios sumažinti vandens drumstumą sukeliančius geležies, mangano kiekius.
Įmonės generalinio direktoriaus R. Šulskaus teigimu, vandens kokybė pablogėja, kai įvyksta tinkle gedimai, smarkiai keičiasi vandens suvartojimas, kai pakyla iš senų vamzdynų užsistovėjusios nuosėdos ir atkeliauja iki čiaupų. Šiuo metu stengiamasi sumažinti tokių nuosėdų kiekį, apsispręsta keisti stambesnius vamzdynus, o smulkesnius – plauti.
Beje, nuostolių dėl „Kauno vandenų” patiekto galimai nekokybiško vandens patiriantys vartotojai gali tikėtis jų atlyginimo. „Turim bendrovėje komisiją, ji įvertina, kas ir kokius nuostolius sukėlė bei numato kompensaciją,” – paaiškino R. Šulskus.
Lėšų poreikis
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, šiuo metu galiojančioje plėtroje „Kauno vandenų” tinklų renovacijai planuota panaudoti 21,8 mln. eurų, naujoje plėtros redakcijoje – 4,6 mln. eurų mažiau. Bendrovė su penkiais rangovais yra pasirašiusi preliminariąsias sutartis tinklų remontui ir rekonstrukcijai. Suplanuota 2020 – 2022 metais iš viso pagal šias sutartis atlikti įvairių tinklų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų už 8,6 mln. eurų.
Numatyta praplėsti didžiausios mieste – Petrašiūnų – vandenvietės vandens gerinimo įrenginių našumą iki 52.000 m3 /d, – tai leistų efektyviai, patikimai tiekti higienos normų reikalavimus atitinkantį vandenį Petrašiūnų, Eigulių, Kalniečių, Žaliakalnio, Palemono, Amalių, Aukštųjų Šančių mikrorajonų gyventojams bei įmonėms. Šįmet žadama įsisavinti 0,5 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 5 mln. eurų.
Iš po žemių – tai, kuo Lietuva gali didžiuotis
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pritardamas vandens iš čiaupo gėrimo skatinimui, pabrėžė, kad Lietuva gali didžiuotis vienu didžiausių mūsų šalies turtų – požeminiu vandeniu.
„Lietuvoje vandentiekio kokybė, palyginus su kitų šalių, yra pavydėtinai aukšta. Esame viena iš nedaugelio valstybių Europoje, kuri viešojo vandens tiekimui naudoja tik požeminius vandens išteklius. Šį privalumą turime išnaudoti labiau. O pasauliui „dūstant” nuo plastiko, Europai brėžiant aiškią Žaliojo kurso kryptį, pasirinkimas gerti vandentiekio vandenį yra daug pastangų nereikalaujantis, tačiau reikšmingas žingsnis sąmoningos visuomenės link”, – sakė ministras.
Bendrovė ,,Kauno vandenys” verslo įmonėms, kurios savo klientus vaišins nemokamai vandeniu, kompensuos po 2 kub. m. vandens kiekvieną mėnesį iki šios vasaros pabaigos. Kiek tokioms kompensacijoms gali prireikti lėšų, įmonės generalinis direktorius R. Šulskus nesiryžta spėlioti, bet tiki, kad pritariančiųjų akcijai bus nemažai.
Tiesa, kai kurios kavinės vandentiekininkus jau patikino, jog nemokamu geriamu vandeniu lankytojus vaišina tik pietų metu, po porą valandų kasdien. Bet „Kauno vandenys” žada didinti lauko gertuvių skaičių.
Dvi jos jau miesto centre bei Kauno senamiestyje padeda numalšinti troškulį praeiviams, trečia tokia gertuvė įrenginėjama Studentų skvere. Tad vienkartinius plastiko buteliukus pakeitę daugkartiniais, gyventojai juos gali nemokamai prisipildyti vandeniu viešosiose vietose esančiose lauko gertuvėse.
Vandens kainos augimas neišvengiamas
Kauno ir dalies gretimo rajono gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Kleboniškio ir Eigulių (prie Neries), Vičiūnų bei Petrašiūnų (prie Nemuno) vandenviečių. Jų požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio- žvyro nuogulomis, per 3-12 mėnesių apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai.
Tik tuomet patenka į gręžinių filtrus, kur padedant siurbliams, tiekiamas vartotojams. Pakeliamo geriamojo vandens cheminė sudėtis žymia dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties.
Bendrovė „Kauno vandenys” aptarnauja klientus daugiau kaip 300 kv.km. teritorijoje ir 2021 metais teikė paslaugas 349.055 (2020 m. – 343 764) miesto ir rajono gyventojams. Vienas gyventojas namų ūkyje vidutiniškai suvartojo 90,53 (2020 m. – 89,38) litro vandens per parą.
Tokius statistinius duomenis skelbia pati įmonė. Jos svetainėje galima aptikti ir 2021-ųjų birželį Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintas geriamo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainas vartotojams.
Bazinė kaina, atkreipė portalo „Kas vyksta Kaune” dėmesį „Kauno vandenų” generalinis direktorius R. Šulskus, dabar – jau mažesnė nei savikaina, tad įmonė patiria nuostolių. Viena iš pagrindinių sudedamųjų vandens tarife yra elektros kaina.
„Iš biržos elektrą perkame vis brangiau, – buvo 8 centai, paskui 17, liepą jau mokėsim po 22 centus už kilovatvalandę (sąskaitoje sumos augimas – 250 procentų). Todėl esame priversti ir mes didinti vandens kainas,” – paaiškino bendrovės vadovas.
Paklaustas, nuo kada už vandenį kauniečiams teks mokėti brangiau, jis pridūrė: „Rugpjūčio mėnesį tieksime projektą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Gavus jos pritarimą, naujas vandens kainas turės patvirtinti abiejų savivaldybių, kuriose mes teikiame paslaugas, tarybos. Tikėtina, jog nauji tarifai gali įsigalioti gruodžio pradžioje arba nuo kitų metų sausio 1-osios”.
