Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o Druskininkuose, Birštone ir pajūryje kartu užimta 85 proc. apgyvendinimo įstaigų. Nepaisant išaugusių kainų, gyventojų lūkesčiai yra aukšti, tačiau analitikai sako, kad rudenį-žiemą tikimasi ryškaus sulėtėjimo.
Lietuvos kurortų asociacijos vadovė sako, kad pastarasis savaitgalis sulaukė ypač didelio turistų susidomėjimo, dauguma jų – vietiniai. Anot jos, didžiausias užimtumas numatomas šeštadienį.
„Kaip ir būna per šventes – Kalėdos, Velykos, taip ir Joninės ne išimtis, daug žmonių domisi, ypač kai tai ilgasis savaitgalis ir oras yra geras“, – BNS sakė Kristina Citvarienė.
„Apie 85 proc. apgyvendinimo įstaigų užimta, bet tikrai vietą ras kiekvienas, ir šiaip tokiais atvejais rekomenduojame skambinti į turizmo informacijos centrus kurortuose, nes ten darbuotojai žino geriausiai situaciją ir visada padės rasti apgyvendinimo vietą“, – pridūrė ji.
K. Citvarienės teigimu, žmonės taip pat aktyviai domisi poilsiu prie ežerų, kaimo turizmo sodybose. Ten užimtumas irgi išaugęs.
„Yra susiformavusi poilsinė kurortinė kultūra, kai žmonės mielai važiuoja į kurortus, kurortines teritorijas, belieka tik pasidžiaugti, kad gyventojai tai vertina, aktyviai ir noriai keliauja“, – sakė K. Citvarienė.
Anot jos, šiemet apgyvendinimo įstaigose kainos dėl infliacijos pakilo apie 15 proc., tačiau poilsiautojų srautai nesumažėjo.
„Srautai nuo pernai nesumažėjo, žmonės noriai važiuoja, tikriausiai pasitaupo, pasiplanuoja, nors sprendimų nepriima labai iš anksto, spontaniškiau planuoja, bet vis tiek važiuoja“, – sakė asociacijos vadovė.
Anot jos, dauguma klientų yra vietiniai, tačiau šiemet drąsiau keliauja ir užsieniečiai, didėja jų srautai. Nors Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, turistų iš užsienio sumažėjo, tačiau jų vis tiek daugiau nei per pandemiją.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ atstovė pastebi, kad Neringoje svečių po truputį daugėja, nors didesnis žmonių skaičius kol kas jaučiamas savaitgaliais. Anot centro Kultūros ir turizmo projektų vadovės Eglės Baltranaitės, paprastai vasara pradeda įsibėgėti po Joninių, kai mokiniams prasideda atostogos.
„Nuolatiniai Neringos poilsiautojai pirmąsias metų rezervacijas suskubo daryti jau sausio mėnesį ar išvykdami iš Neringos pernai vasarą. Palankiausių kainų numeriai viešbučiuose ir privačiame sektoriuje išgraibstomi pirmiausia“, – BNS sakė E. Baltranaitė.
„Privačiame sektoriuje per ilguosius savaitgalius nuomotojai kainas visada šiek tiek pakelia, nes žino, kad bus paklausa“, – kalbėjo ji.
Pasak E. Baltranaitės, Joninių savaitgalį kainos apgyvendinimo įstaigose yra šiek tiek pakilusios – tiems, kas nepasirūpino nakvyne ankščiau, gali tekti mokėti brangiau. Vis dėlto ji sako, kad kainos savo piko dar nepasiekė.
Nors dauguma apgyvendinimo vietų ilgąjį savaitgalį užimtos, E. Baltranaitė sako, kad bandyti ieškoti visuomet verta: žmonės keičia planus, atšaukia užsakymus ir taip į rinką sugrįžta konkurencingas kainas siūlantys objektai.
Centro duomenimis, šią vasarą kainos kilo, tačiau ne visose apgyvendinimo įstaigose ir ne visur privačiame sektoriuje. Viešojo maitinimo įstaigose kainos išaugo 15-20 proc.
Analitikas: vartotojų lūkesčiai – aukšti
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad nepaisant augančių kainų, gyventojai nesibaimina leisti pinigų, kadangi lūkesčiai yra aukšti, be to, įtakos turi ir visiškai panaikinti ribojimai po pandemijos bei santaupos.
„Lūkesčiai vartotojų yra labai geri, beveik geriausi Europos Sąjungoje. Esame vieni geriausiai nusiteikusių, lenkiame skandinavus ir gerokai lenkiame Estiją, Latviją. Turi įtakos tai, kad ribojimai jau visiškai panaikinti po pandemijos, žmonės nori tų dalykų, kurių negalėjo turėti praktiškai pastaruosius dvejus metus“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Be to, yra nemažai susitaupę pinigų, gal dalis baiminasi, kad ateityje dar brangiau bus. Žmonės nori pasidžiaugti, bet sulėtėjimo ryškesnio galime tikėtis rudenį, žiemą, o vasarą dar, manau, bus neblogai iš inercijos“, – pridūrė jis.
Analitikas pastebėjo, kad panaši tendencija stebima ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, JAV – nors ekonomikos augimas lėtėja, ilgo vartojimo prekių pirkimas smukęs, bet paslaugų sektorius vis dar kyla pakankamai sparčiai.
Ž. Maurico teigimu, aukšti vartotojų lūkesčiai teigiamai veikia dabartinę situaciją, tačiau kelia nerimo dėl ateities.
„Jei lūkesčiai labai geri, o realybė bus ne tokia gera, tai gali nusivylimo būti. Aukštai šokęs gali žemiau kristi, gali būti deja vu, kai 2007 metais Lietuva buvo išsiveržusi Europos Sąjungoje į pirmą vietą pagal lūkesčius, nors daugelyje šalių jie prastėjo, o Lietuvos dar kurį laiką buvo labai aukšti“, – sakė ekonomistas.
„Sunku pasakyti kodėl, gal labiau tas naratyvas vyraujantis, kad jeigu bus iššūkiai, tada tiesiog pakels pajamas ir problema išsispręs“, – kalbėjo jis.
