Ateities Kaunas – kur link miestas turi judėti ir kokių veiksmų bei sprendimų tam reikia? Šiomis temomis ketvirtadienį vakare Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – TS-LKD) Kauno skyrių sueigos būstinėje diskutavo žinomi šalies verslo, visuomenės, architektų bei akademinės bendruomenės atstovai, miestiečiai.
„Džiaugiuosi, kad šiandien verslo, mokslo, kultūros ir kitų sričių lyderiai drauge su mūsų bendruomene diskutuoja apie Kauną ir jo ateitį. Tai rimtas pasitikėjimo ženklas ir tuo pačiu atsakomybė suremti pečius reikšmingam kokybiniam miesto šuoliui. Suremti pečius tam, kad miestas būtų atviras, laisvas ir diskutuojantis. Matydami sugrįžtantį kauniečių pasitikėjimą, kartu su mūsų politine bendruomene atsakingai tam ruošiamės“, – sakė diskusijoje dalyvavusi Jurgita Šiugždinienė, TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Iššūkiai ir strateginio tikslo paieškos
TS-LKD Kauno skyrių sueigos ir frakcijos savivaldybės taryboje inicijuotoje diskusijoje „Ateities Kaunas“ dalyvavo LPK Prezidiumo narys, verslininkas Robertas Dargis, Nepriklausomybės akto signataras, verslo konsultantas Dr. Aleksandras Abišala, architektas, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis, VDU Katalikų teologijos fakulteto lektorius, žurnalistas Dr. Valdas Kilpys, verslininkas ir visuomenės veikėjas Dr. Vladas Lašas.
„Statybų Kaune netrūksta, tai matote visi. Visgi kviečiame diskutuoti apie kitus dalykus. Miestas gyvas savo gyventojais, tad svarbu, kad miestiečiai gerai gyventų ir uždirbtų, mieste leistų pinigus, kurtų savo gerbūvį, domėtųsi kultūra, naudotų ją. Kalbant apie ateitį, svarbu kalbėti ne tik apie gatves, tiltus ar baseinus. Svarbu kalbėti apie tai, kaip paskatinti kuo daugiau absolventų mieste likti ar sugrįžti į jį. Tarp strateginių miesto tikslų numatytas tikslas išlaikyti 300 tūkst. gyventojų skaičių. Klausimas – ar negalime daugiau? Ar negalime turėti didesnių ambicijų?“, – klausė Paulius Lukševičius, TS-LKD frakcijos Kauno taryboje seniūnas.
Prasidedant diskusijai akademikas ir žurnalistas Dr. V. Kilpys kvietė atsigręžti į visuomenėje vyraujantį stereotipinį Kauno dabarties ir ateities matymą.
„Kuriant ateities viziją, labai svarbu atsisakyti ydingų mitų. Pirma, dabartiniai mieste matomi pokyčiai neturėtų būti laikomi išimtimi. Nuolatinis augimas ir plėtra turi būti norma. Antra, Kaunas niekada nebus sostine, pagrindiniu šalies miestu, tad svarbu nustoti lyginti jį su Vilniumi. Trečia, svarbu atsisakyti ir klaidingo Kauno matymo. Šiandien Kauno esmę sudaro du pagrindiniai poliai. Pirmasis – tai tarpukario atmintis ir modernizmas, o antrasis – Kaunas kaip logistikos miestas, technologijų kalvė“, – sakė V. Kilpys.
Antrindamas akademikui, verslininkas R. Dargis teigė, kad atradus savąjį aš, Kaunas turi potencialo tapti ryškiu regiono centru.
„Pasaulis stipriai pasikeitė. Šiandien ne valstybės traukia žmones, miestai yra ateities centrai. Jaunimas ieško vietų, kur jiems malonu kurti, leisti laiką, dirbti ir gyventi. Tad ko reikia Kaunui? Miestas nėra primesta būsena. Miesto gyvenimo kūrime dalyvauja begalės suinteresuotųjų. Šiandien trūksta diskusijų tarp bendruomenių – tarp verslo, savivaldos, akademikų, gyventojų. Trūksta ir bendruomenių aktyvumo“, – teigė R. Dargis.
Tęsdamas verslininkas išskyrė ir kitą pagrindinį ateities Kauno iššūkį – sparčiai besitraukiančius demografinius rodiklius.
„Esame mažėjanti visuomenė, tad ateityje sunku įsivaizduoti Kauną, kaip savo gyventojų sudėtimi vien lietuvišką miestą. Tik mūsų pačių potencialo neužteks. Turime pasirūpinti gyventojų skaičiumi, pritraukti studentų iš užsienio. Siekiamybė kiekvienoje aukštojoje mokykloje turėtų būti bent 20 proc. studentų iš užsienio. O šiame kontekste svarbu ir tai, kaip mes juos priimsime, kaip akademinė bendruomenė juos priims“, – kalbėjo R. Dargis.
Bendruomenių įgalinimas veikti
Ateities kontekste, strateginio požiūrio į senėjančią Kauno bei visos Lietuvos ir Europos visuomenę svarbą akcentavo ir A. Abišala. Pagrindinis rodiklis, anot Nepriklausomybės akto signataro, iliustruojantis, ar mieste gyventi yra gerai – gyventojų skaičius. Tiesa, kanalai, leidžiantys šį skaičių padidinti yra riboti.
„Gimstamumo rodiklius ženkliai kilstelėti bus sunku, tad labai svarbu susigrąžinti kuriančius emigrantus, tinkamai priimti imigrantus. Kiekvienas miestas gali pasistengti, kad jame gyventi būtų geriau, bet reikia įsivardinti, kas mieste svarbiausia žmonėms. Pavyzdžiui, ką Kaune veikti? Manau, kad plačiąja prasme kultūros pasiūla yra vienas svarbiausių veiksnių. Šiame kontekste man labai patinka „Kaunas 2022“ projektas, net ir mažiausiose bendruomenėse padidinęs kultūros pasiūlą. Tai puikus įrodymas, kad tinkamai paskatinus žmones, jie patys ims kurti pokyčius“, – kalbėjo A. Abišala.
Signataro teigimu, siekiant teigiamų pokyčių mieste, svarbiausia – bendruomenė, žmonės.
„Esame sukūrę daug strategijų, bet beveik visos jos – stalčiuje. Kodėl? Nes kuriant jas negalvojama apie realius įgyvendinimo mechanizmus. Strategijas kuria valdžia, o viena ji gali padaryti labai ne daug. Įgyvendinti strategijas turi žmonės, visuomenė. Deja, valdžia iki šiol neprisiima supratimo, kad svarbiausia yra įgalinti žmones veikti. Tai ypatingai matoma šiandieniniame Kaune. Savivalda nesupranta, kad bendruomenės tam tikrus dalykus gali įgyvendinti kur kas geriau, nei valdžia. Norint teigiamų pokyčių, reikia pasitikėti visuomene ir darbų atlikimą atiduoti jai“, – sakė A. Abišala.
A. Abišalai antrino ir R. Dargis.
„Verslo pasaulyje kartais sakome: ko tikėtis iš valdžios? Kad netrukdytų dirbti. Žmonės kurs ir darys. Reikia tik pasitikėjimo ir leisti veikti“, – sakė verslininkas.
Dvimiesčio idėja – vis dar aktuali
Diskusijoje dalyvavęs garsus miesto ir šalies architektas G. Balčytis atkreipė dėmesį, jog kuriant ateities Kauno viziją, labai naudinga prisiminti ir Vilniaus bei Kauno dvimiesčio idėją.
„Teisingai šiandien paminėta, jog Kaunui vytis Vilnių – nereikia. Turime atsisakyti šio nepilnavertiškumo komplekso. Žinoma, tai, jog sostinė yra taip arti Kauno mūsų miestui dažnai yra blogai. Ji susiurbia jaunimą, darbo jėgą, kt. Bet kartu kiekviena blogybė turi ir privalumų. Manau, kad šiame kontekste labai naudingas būtų anksčiau vystytas dvimiesčio projektas“, – sakė G. Balčytis.
Architekto teigimu, mažos valstybės turėtų konkuruoti ne miestais tarpusavyje, o bendru potencialu. Kauno ir Vilniaus dvimiestis suteiktų konkurencinį pranašumą visai valstybei, tokiu būdu sukuriant sąlygas augti ir kiekvienam miestui individualiai.
„Kalbant apie architektūrą, mano nuomone, Kaunas gali konkuruoti tik gera architektūra. Ne kiekybės prasme, o kokybės. Sukuriant sąlygas patogiai gyventi tiems, kuriuos norime pritraukti ir išlaikyti. Be stiprių idėjų ar pastatų be ryškių funkcijų mes nieko nepasieksime. Tą reikia turėti omenyje planuojant miesto viziją. Turime siekti kokybės architektūroje, kokybės gyvenime ir visuomenėje. Jei mums pavyks tai užtikrinti, žmonės patys pas mus atvažiuos“, – sakė architektas.
Santykio tarp Vilniaus bei Kauno svarbą išryškino ir visuomenininkas bei akademikas V. Lašas.
„Ryšys tarp Vilniaus ir Kauno turėtų būti tampresnis, artimesnis ir greitesnis. Reikia suprasti, kad Vilniaus sėkmė yra ir mūsų sėkmė, bet siekiant tai išnaudoti, reikia sukurti sąlygas greitesniam susisiekimui, bendros ekosistemos užtikrinimui. Pavyzdžiui, šiandien mes susitaikome su tuo, kad traukiniai tarp miestų keliauja taip ilgai. Juokaujame, kad tokiu būdu važiuodami galime ilgiau padirbti. Tiesa tai, kad ateityje turėtumėme ambicingiau pažiūrėti ir į susisiekimą, kuris leistų nuo vieno miesto iki kito nukeliauti dvigubai greičiau“, – kalbėjo V. Lašas.
Istorijos ir pretekstai pasididžiavimui
Kitas svarbus ateities Kauno formavimosi veiksnys, kurį diskusijos metu kėlė net keli dalyviai – kurti pretekstus, leidžiančius miestiečiams didžiuotis savo miestu.
„Turime stengtis duoti žmonėms tai, kuo būtų galima didžiuotis“, – sakė A. Abišala.
Signatarui antrino ir V. Lašas.
„Kaune gimstančios istorijos yra vertos dėmesio, tik turime jas pasakoti, panaudoti jas kaip kvietimą atvykti į Kauną. Pavyzdžiui, „Tesla Gigafactory“ pavyzdys. Mes niekada netikėjome, kad tokio masto kompanija gali svarstyti ateiti į Lietuvą, bet mes patraukėme jų akį. Tiesa, patraukė ne valdžia, o per savaitgalį susibūrusi moksleivių ir studentų organizacija. Nors „Tesla Gigafactory“ Kauno ir nepasirinko, bet jų dėmesys bei ši istorija atkreipė tarptautinės kompanijos „Continental“ dėmesį, kuri čia pasistatė didelę gamyklą“, – sakė V. Lašas.
Daug su startuoliais dirbantis visuomenininkas atkreipė dėmesį ir į poreikį paskatinti jaunimą labiau kurti, drąsiai svajoti ir siekti savo tikslų.
„Ateities Kaune norisi matyti ir daugiau startuolių. Štai per pirmąjį Kaune organizuotą startuolių susitikimą prieš keliolika metų viena jauna mergina pristatė idėją – sukurti platformą, kur žmonės galėtų pardavinėti dėvėtus rūbus. Tai buvo Milda Mitkutė, kūrusi „Mano drabužiai“, kuris vėliau išaugo į mums visiems žinomą „Vinted“. Turime išklausyti jaunimą, skatinti jų veržlumą, svajones bei ambicingas idėjas, nors iš pirmojo žvilgsnio jos ir gali atrodyti neturinčios ateities. Nebijokime ambicingų projektų, o sėkmingos jų istorijomis – dalinkimės“, – kalbėjo V. Lašas.
Kaunas – akademinis miestas
Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, jog Kaunas – akademinis miestas, o miesto pažangą bei augimą galima kurti tik teisingai įtraukus aukštąsias mokyklas.
„Kaune yra tūkstančiai studentų – tūkstančiai potencialių darbuotojų. Miesto ateitis priklausys nuo akademinės bendruomenės įsitraukimo. Reikalinga stipri partnerystė tarp valdžios, verslo, universiteto. Be universiteto mes nesukursime jokio gero lietuviško produkto. Atitinkamai, aukštosioms mokykloms labai svarbu gilintis į inovacijas, ateities technologijas ir turėti ambicijų. Augant universitetams, augs ir pramonė“, – sakė R. Dargis.
Na, o įgalinant universitetus siekti ambicingesnių tikslų, ateities Kaunui, anot diskusijos dalyvių, ypatingai svarbu padrąsinti veikti jaunąją miesto kartą.
„Visi turime žiūrėti į tolimesnę ateitį, kurios šiandien dar nėra. Turime svajoti drąsiau ir įtraukti jaunimą daryti prasmingus, ambicingus projektus. Galima pastebėti, jog esant prasmingai idėjai, į antrą planą atsitraukę ir atlyginimai, ar kiti veiksniai. Jaunimas nori dirbti su prasmingu tikslu. Tokių dalykų Kaune turėtų būti daugiau“, – sakė V. Lašas.
Diskusiją „Ateities Kaunas“ iniciavo TS-LKD Kauno skyrių sueiga ir frakcija savivaldybės taryboje.
