Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Šalies vadovas G. Nausėda jame įvardijo tris svarbiausias darbų kryptis, kurių reikia Lietuvos žmonių gerovei bei valstybės klestėjimui.
„Vos pradėję drąsiau galvoti, tapome tragiško įvykio liudininkais“
Prezidentas G. Nausėda savo metinį pranešimą pradėjo sakydamas, kad vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID–19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais.
„Jau trečią kartą stoju prieš Jus, kad apžvelgčiau padėtį Lietuvoje, kaip ir mūsų šalies padėtį pasaulyje. Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius, kuriuos turime įveikti, kad sustiprintume Lietuvą ir užtikrintume jos saugumą bei klestėjimą. Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID–19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais.
Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda teigė, jog nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo žengėme greitų pokyčių keliu.
„Įtvirtinome Lietuvos valstybingumą bei nepriklausomybę. Paklojome modernios ekonomikos ir gyvybingos pilietinės visuomenės pamatus. Jau beveik 30 metų vadovaujamės piliečių priimtos demokratinės Konstitucijos priesakais. 29 metus savo šalyje nematome okupacinės kariuomenės karių. 18 metų esame aktyvūs NATO ir Europos Sąjungos nariai. Visa tai – ypatingi pasiekimai. Jie rodo, kad, iškovoję laisvę, nesėdėjome sudėję rankų“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas teigė, jog per tris dešimtmečius daug „nuveikėme, siekdami prisitaikyti prie kaimynystės, kuri per amžius buvo ir agresyvi, ir nestabili“.
„Todėl šiandien gebame drąsiai pasitikti pavojų, tvirtai ginti savo principus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė šalies vadovas.
Trys svarbiausios kryptys
Jis pabrėžė, jog šiandien turi būti daroma viskas, ko reikia Lietuvos žmonių gerovei bei valstybės klestėjimui. O tai reiškia būtinybę dirbti trimis svarbiausiomis kryptimis.
„Pirma, mes privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Tai stiprina ir mus pačius.
Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.
Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi“, – sakė šalies vadovas.
Į gynybą reikės investuoti daugiau nei iki šiol
Neatidėliotinas šios dienos uždavinys – stiprinti šalies karinį saugumą, artimiausiais į jį reikės investuoti daugiau nei iki šiol, sako prezidentas G. Nausėda.
„Neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. Herojiškas Ukrainos gynėjų pavyzdys rodo, kiek daug galima pasiekti, sutelkus jėgas mirtino pavojaus akivaizdoje“, – ketvirtadienį metiniame pranešime Seime teigė valstybės vadovas.
„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą“, – pažymėjo jis.
G. Nausėdos teigimu, kuo daugiau gyventojų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galima tikėtis.
Jis sakė, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride birželio pabaigoje tikisi „ambicingų Aljanso sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą“.
„NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Privalome iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus“, – tvirtino G. Nausėda.
„Efektyvaus atgrasymo taip pat neįsivaizduoju be NATO priešakinių pajėgų kovinio vieneto išplėtimo iki brigados dydžio. Dėl to visiškai neseniai sutarėme su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad prastėjant geopolitinei situacijai, būtina sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.
„Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – sakė prezidentas.
Metiniame pranešime jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti civilinę saugą.
„Kaimynystėje turime ir nesaugią Astravo atominę elektrinę – dar vieną agresyvios Rusijos bei Baltarusijos politikos įrankį. Todėl būtina kuo greičiau užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, pradėti rengti nacionalinio lygmens civilines pratybas, pereiti nuo deklaracijų prie darbų stiprinant priešgaisrinę ir civilinę saugą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis paragino užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių.
Valdant pandemiją trūko bendros kalbos, sveikatos reforma – per lėta
G. Nausėda kritikuoja Vyriausybės pandemijos valdymo priemones, o pokyčius sveikatos sistemoje vadina per lėtais.
Pasak jo, kovojant su koronaviruso iššūkiais, „ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti“.
„Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai. Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – metiniame pranešime ketvirtadienį Seime sakė šalies vadovas.
„Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui, dreifavimui be aiškaus plano, vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, nepaisant to, kad „daugiau nei 80 proc. paskiepytų suaugusių Lietuvos gyventojų šiandien gali kliautis bent daline vakcinų apsauga“, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai.
„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – kalbėjo jis.
Anot šalies vadovo, dėl to sulaukta priešingo rezultato, nei tikėtasi.
„Skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo ES vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – teigė G. Nausėda.
Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad pandemijai atslūgus „negalime per daug atsipalaiduoti, (…) turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį“.
„Tikslų ir uždavinių verpetas“
Šalies vadovas teigė, kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje išlieka sudėtinga, nors pandemijos grėsmė ir atsitraukė.
„Nors atsirado teigiamų pokyčių – apsispręsta dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos, pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai, – žmonės nejaučia pagerėjimo. Veikiau atvirkščiai“, – sakė jis.
Pasak G. Nausėdos, skubių sprendimų reikalauja sveikatos paslaugų prieinamumas.
„Absoliučiai nenormalu, kad metai iš metų turime situaciją, kai eilės pas vaikų raidos specialistus tenka laukti po keturis mėnesius, ne ką trumpiau – apsilankymo pas vaikų psichiatrus, kardiologus, kraujagyslių chirurgus“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Pernelyg daug mūsų žmonių, laiku negavę kokybiškos pagalbos, suserga ir miršta per anksti. Planuodami sveikatos reformą, toliau sukiojamės tikslų ir uždavinių verpete. Ką reikia padaryti, jau žinome. Didysis klausimas – kaip ir kada“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, dėl to Lietuvoje politikai turi pereiti „nuo deklaracijų prie konkrečių priemonių“, o reformos turi „atnešti labai aiškų kokybinį pokytį“.
„Kol kas nesulaukiame žingsnio pirmyn, įgyvendinant ankstesnės Vyriausybės pradėtą slaugos-globos sistemos reformą. O ji tiesiog būtina, siekiant sumažinti artimųjų naštą slaugant sunkiai sergančius ar negalią turinčius asmenis“, – metiniame pranešime kalbėjo prezidentas.
Infliacijos pasekmės turi būti švelninamos
G. Nausėda teigia, kad infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos.
Prezidento teigimu, labiausiai nuo prekių brangimo nukenčia tie, kurie gauna mažiausias pajamas – senjorai, žmonės su negalia, skurdžiau gyvenančios šeimos.
„Metų pradžioje pradėjome gerokai daugiau mokėti už šildymą, dujas ir elektrą, taip pat degalus, maistą ir paslaugas. Pirmą kartą per ilgą laiką atlyginimai ir socialinės išmokos auga kur kas lėčiau negu kainos. Pinigų nuvertėjimas ryja pensijų didinimo naudą. (…) Visa tai lėmė priežastys, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos“, – ketvirtadienį metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
Prezidentas kalbėjo, kad energijos, maisto bei kitų produktų ir paslaugų brangimas tęsiasi ir net spartėja, todėl gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį nesibaigus šiems metams.
„Svarbu užtikrinti, kad tokia intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems, elektros ir dujų vartotojams“, – teigė G. Nausėda.
„Būkime realistai – ligšiolinis gyventojų pajamų augimas neleis gilėti socialinei atskirčiai ir skurdui, tačiau vargu ar padės juos sumažinti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kryptinga socialinė politika tampa dar svarbesnė, ji turi būti nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. G. Nausėda taip pat užsiminė, kad kai kurie pokyčiai socialinės apsaugos srityje nuteikia optimistiškai.
„Galutinai įvestas spartesnio pensijų indeksavimo modelis, kurio siekiau nuo 2019 metų, leis kasmet papildomai didinti pensijas, kol jos pasieks bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat pagaliau atsirado ir vienišo asmens išmoka“, – sakė prezidentas.
„Vilčių teikia pastangos žmones su negalia įlieti į darbo rinką, taip pat pradėjusi veikti asmeninio asistento paslauga. Kviečiu ieškoti būdų, kaip užtikrinti didesnį paslaugų prieinamumą, taip pat informacijos ir aplinkos pritaikymą žmonių su negalia poreikiams“, – sakė jis.
Prezidentas kalbėjo, kad stiprinant ir gausinant vidurinę klasę, būtina kurti daugiau kokybiškų darbo vietų regionuose, telkti pastangas švietimo kokybei gerinti ir inovacijoms plėsti.
Mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas
Prezidentas G. Nausėda kritikuoja Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą. Anot jo, skambūs pažadai baigėsi niekuo, dėl to atsiranda rizikų tvariam Lietuvos ekonomikos augimui.
„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo“, – metiniame pranešime ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti“, – kalbėjo jis.
G. Nausėdos teigimu, planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, tačiau mindžikavimas vietoje pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui.
„Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu. Mūsų įsipareigojimai didėja, tačiau nėra padengiami papildomai gautomis ar uždirbtomis valstybės biudžeto pajamomis“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daug vilčių dėta ir į žadėtą valstybės tarnybos stiprinimą bei efektyvinimą, tačiau viešasis sektorius toliau „kraujuoja“, jį palieka geriausi ir perspektyviausi darbuotojai.
Nusivylimas sporto politika ir kultūros prieinamumu
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad jį nuvilia dabartinė sporto politika, o kultūros prieinamumas visiems gyventojams vienodai neužtikrintas iki šiol.
Ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą valstybės vadovas tvirtino, jog sugriovus ilgus metus egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlyta nieko efektyvesnio.
„(…) nuvilia dabartinė sporto politikos būklė“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, sporto šakų federacijos „tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą“.
Prezidento teigimu, nebeliko patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai.
„Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!“ – kalbėjo valstybės vadovas.
Anot jo, deramo valstybės dėmesio nesulaukia ir fizinio raštingumo nuo mažų dienų ugdymas.
Šių metų balandį Vyriausybė įsteigė Nacionalinę sporto agentūrą, ji administruos apie 60 mln. eurų sportui skirtų metinių lėšų ir įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse.
Kalbėdamas apie kultūrą G. Nausėda teigė pasigendantis glaudesnio kultūros ir švietimo bendradarbiavimo, visapusiško kultūros įgalinimo.
„Stinga priemonių, kurios leistų užtikrinti tolygų kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo asmenų socialinės, ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos. Kultūros dėmeniui per mažai dėmesio skiriama ir regionų politikoje“, – sakė prezidentas.
Jo teigimu, iki šiol nesugebama patraukliai ir įtaigiai kultūros pristatyti vaikams. Prezidentas kritikavo ir tai, kad per mažai dėmesio skiriama Lietuvos istorijai.
„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai? Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą“, – kalbėjo jis.
„Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – sakė G. Nausėda.
