Per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje laikotarpį, Kauno kolegija fiksuoja įspūdingus bendradarbiavimo su ES rodiklius. 16 metų laikotarpiu, siekiant atliepti tarptautinius reikalavimus bei bendruomenės poreikius, šioje aukštojoje mokykloje įgyvendintas ne vienas Europos Sąjungos investicijas pritraukęs projektas: ES lėšomis investuota į infrastruktūros atnaujinimą, programų tobulinimą, dėstytojų kvalifikacijos kėlimą.
Vienas iš strateginių kolegijos tikslų – modernios infrastruktūros formavimas, todėl kiekvienais metais Europos Sąjungos investicijų dėka stebima pažanga, kuriant patrauklią ir konkurencingą studijų aplinką, užtikrintos kokybiškos ir visapusiškos galimybės studentams mokytis ir tobulėti.
„Manau, kad ir studentams svarbu, kokios sąlygos aukštojoje mokykloje sudarytos studijuoti bei pailsėti. Juk studijos susideda ne tik iš paskaitose praleidžiamo laiko. Čia, kolegijoje, mes turime naują, modernią biblioteką, kurioje galima ne tik skaityti knygas ar ieškoti šaltinių, bet ir naudotis kompiuterine įranga, konsultuotis su bibliotekos darbuotojomis. Taip pat yra įrengti uždari kambarėliai, kuriuose galima ramiai, atsiskiriant nuo kitų bibliotekos lankytojų, leisti laiką, studijuoti“, – sako Kauno kolegijos Verslo fakulteto Įstaigų ir įmonių administravimo trečiakursis Julius Antanaitis, pridurdamas, kad pats dažniausiai į biblioteką atvyksta atlikti savarankiškas užduotis ar dirbti su projektine grupe.
Motyvacija studentams lavinti tyrimines kompetencijas
Kauno kolegijoje didelis dėmesys skiriamas įtraukti studentus į mokslo taikomąją veiklą bei ugdyti jų gebėjimus atlikti taikomuosius tyrimus. Todėl pastaraisiais metais įgyvendinta 12 ES lėšomis finansuojamų projektų. Studentai pagal individualią programą, vadovaujant vadovams, atliko mokslinius tiriamuosius darbus. Vienas tokių tiriamųjų darbų – Juliaus Antanaičio projektas „Žaliųjų zonų diegimo efektai darnaus vystymosi požiūriu: Šakių miesto atvejis“, kurio metu analizuota teorinė medžiaga žaliosios infrastruktūros, žaliųjų zonų ir darnaus vystymosi klausimais.
„Atlikus Šakių miesto gyventojų apklausą, buvo išgirsta jų nuomonė apie žaliųjų zonų diegimą Šakiuose. Gyventojai išreiškė savo pasitenkinimą ir pateikė pasiūlymus žaliosios infrastruktūros plėtros klausimu. Taip pat, bendraujant su Šakių rajono savivaldybės specialistais, buvo renkama ir analizuojama informacija, kaip Šakiuose yra plėtojama žalioji infrastruktūra, diegiant žaliąsias zonas, kokie projektai planuojami įgyvendinti ar įgyvendinami dabar“, – apie tyrimą pasakoja Įstaigų ir įmonių administravimo bakalaurantas.
Tai netrukus profesinio bakalauro diplomą rankose laikysiančiam Juliui, padėjo įgyti patirties, žinių ir pamatyti praktiškai, kaip mokslas gali padėti keisti miesto žaliąsias erdves.
Dėmesys socialiniams bei emociniams įgūdžiams
Per projektų finansavimo laikotarpį, ES fondų investicijos leido Kauno kolegijoje daugiau dėmesio skirti socialiniams, emociniams įgūdžiams ugdyti. Pasak Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanės Dalios Ilevičienės, ES struktūrinių fondų lėšos leido organizuoti dėstytojų mokymus, atnaujinti studijų programas, įgyti mokymo metodinių priemonių įgūdžių, taip pat investicijų dėka parengtas modulių atnaujinimo aprašas ir vadovas, įdiegta modulinė studijų programų sistema.
„Tikimės, kad nauji ES finansuojami projektai padės plėtoti fakulteto užsibrėžtas linijas, tai yra tvarumas, žaliasis kursas, į ką didžioji dalis projektų yra orientuota šiuo metu. Tikimės kad ateityje tęsime šią veiklą, skirsim tam didelį dėmesį. Ką matome iš užsibrėžtų ES tikslų, tą pasiekti iki 2030 metų bus gana sudėtinga. Vadinasi, turime sutelkti dideles pajėgas ir rengti jaunus žmones būtent šiems poreikiams tenkinti“, – teigia D. Ilevičienė.
Nuo 2007 m. Kauno kolegija jau yra įgyvendinusi ES projektų už beveik 13 mln. eurų, už kuriuos atnaujinta ir įkurta daugiau kaip dvidešimt laboratorijų ir praktinio mokymo bazė, suformuotas akademinis miestelis, kurio teritorijoje sutelkti visi objektai, reikalingi turiningam ir intensyviam akademiniam gyvenimui, pastatytas naujasis kolegijos pastatas, kuriame įrengtas informacijos išteklių centras, savarankiškoms studijoms skirtos zonos, auditorijos aktyviam ir kūrybiškam mokymuisi.
Infrastruktūra, užtikrinanti aukštesnę studijų kokybę
„Prioritetai kuriuos turėjome anksčiau ir dabar – išlieka: tai ir infrastruktūros atnaujinimas ir personalo kvalifikacijos tobulinimas, ir buitinių sąlygų studentų gerinimas bendrabučiuose, studijų kokybės gerinimas, studentų įtraukimas į mokslo taikomąją veiklą. Kauno kolegijos strateginis tikslas – įsiliejimas į Tarptautinį Europos universitetų aljansą, tad norime lygiuotis tiek savo studentų moksline produkcija, tiek infrastruktūra, tiek personalo kvalifikacija“, – planais dalijasi Kauno kolegijos direktorius P. Baltrušaitis.
Kauno kolegija turi daug pastatų visame Kaune. Kai kurie jų statyti tarpukariu, kiti tarybiniais metais. 2000 m. sujungus kelias mokymo įstaigas ir įkūrus Kauno kolegiją šių statinių priežiūra ir atnaujinimas buvo vienas didžiausių iššūkių.
„Jie nebuvo tokios kokybės, kurie galėtų reprezentuoti aukštąją mokyklą ir galėtumėme lygiuotis į europinio lygio mokyklas. Atsiradus progai pasinaudoti struktūriniais fondais, šias galimybes išnaudojome ir tai iš esmės pakeitė jų estetinį vaizdą: išorę, vidų, pasikeitė ir mikroklimatas, t. y. darbo sąlygos, pagerėjo pasitenkinimas tarp dėstytojų ir studentų”.
Direktorius pasakoja, jog ES investicijomis atnaujinta studijų bazė, laboratorijos, auditorijos, dirbtuvės, tuo pačiu užtikrinant aukštesnę studijų kokybę. Pasak P. Baltrušaičio, Kauno kolegijoje šie procesai nesustos – ir toliau bus investuojama į infrastruktūrą, nes tai viena iš būtinų sąlygų, norint užtikrinti aukšto lygio studijas.
Rengiant ir įgyvendinant nacionalinius bei tarptautinius struktūrinių Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamus projektus, Kauno kolegijos vidaus ir lauko erdvės tvarkomos bei įranga naujinama, įsiklausant į bendruomenės poreikius ir rekomendacijas.
Ateityje planuojamų rengti projektų kryptys šioje aukštojo mokslo institucijoje išlieka tos pačios – infrastruktūros atnaujinimas, darbuotojų kompetencijų tobulinimas, studentų mokslinių tyriminių gebėjimų ugdymas, studijų kokybės gerinimas bei tarptautiškumo didinimas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą nr. 2020CE16BAT099 „Informavimo priemonių ciklas apie ES sanglaudos politiką ir jos poveikį piliečių gyvenimo kokybei“. Projektą įgyvendina Kauno kolegijos Verslo fakulteto Vadybos ir teisės katedra.
