Seime kelią skinasi idėja drausti nepilnamečiams dalyvauti bet kokiose loterijose – jie negalėtų įsigyti jokių loterijų bilietų, jiems nebūtų galima išmokėti laimėjimų.
Verslui piktinantis, kad draudimas Seime svarstomas ypač skubant, Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Loterijų įstatymo pataisoms – pagal jas loterijos bilietus nuo 2023 metų sausio galės pirkti asmenys tik nuo 18 metų.
„Kad loterijos, kurių didelę dalį sudaro momentinės loterijos, būtų prieinamos tik pilnamečiams, kad negalėtų lošti vaikai“, – teigė pataisą pristatydamas komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė siūlė draudimo įsigaliojimą šiek tiek pavėlinti – bent iki 2023 metų gegužės. Per tą laiką prekybininkai spėtų perprogramuoti sistemas, nes dabar dalis prekių skenavimo aparatų įspėja, kad reikia tikrinti pirkėjo amžių.
Dabar loterijų bilietų pirkėjų amžius neribojamas, o atsiimti laimėjimą galima tik nuo 16 metų, todėl laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, jeigu ją patvirtins Seimas, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios.
Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas sutinka, kad vaikai neturi dalyvauti loterijose, tačiau, pasak jo, Lietuva galėtų sekti latvių pėdomis, kur perkant loterijos bilietus internetu jų negali įsigyti jaunesni nei 16 metų asmenys.
Jis siūlo neleisti nepilnamečiams internetu susikurti paskyrų pirkti loterijos bilietus, o popierinius bilietus jie galėtų įsigyti. Be to, jiems siūlo riboti atsiimti laimėjimus.
„Nereikės kiekvienai kasininkei ar degalinės darbuotojai prašyti, kad žmonės, perkantys „Teleloto“, „Vikingloto“, parodytų asmens dokumentą, savitarnos kasose nesudarys problemų“, – komitete teigė A. Karaliūnas.
„Jeigu nėra problemos kasininkei paprašyti asmens dokumento žmogui perkant alų ar cigaretes, kodėl susidaro didelė administracinė našta, kai prašys iš perkančių loterijos bilietus?“ – į tai atsakė M. Majauskas.
R. Vainienė piktinosi kasininkams siūlomomis didelėmis baudomis, jei jie neteisingai „iš akies“ įvertinę žmogaus amžių parduos loterijos bilietą nepilnamečiui.
„Kasininkui bauda už pirmą pažeidimą būtų nuo 900 iki 1,4 tūkst. eurų. Už tabako ar alkoholio gaminių pardavimą baudos siekia 30-120 eurų. Baudos dydžiai skiriasi dešimtimis kartų. Už antrą kartą – nuo 1,4 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų. Už neleistinus rūkalų ar alkoholio pardavimus – 120-400 eurų“, – lygino R. Vainienė.
M. Majauskas sutiko: „Šį momentą (dėl baudų dydžių – BNS) reikia peržiūrėti“.
Socialdemokratas Liudas Jonaitis įsitikinęs, kad tokios didelės baudos labiausiai paveiktų kaimo ir nedideles parduotuves, tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis abejojo, ar tokios parduotuvės pardavėja darys pažeidimą ir parduos bilietą nepilnamečiui: „Kaimuose visi žmonės vieni kitus pažįsta“.
M. Majausko teigimu, žmones įsigyti loterijų bilietų skatina patys prekybininkai.
„Prie kasos kiekvienam žmogui pasiūloma įsigyti azartinio žaidimo paslaugą. Kodėl nepasiūlo didelį butelį alaus ar bloką cigarečių, o pasiūlo įsigyti loterijos bilietų?“ – svarstė M. Majauskas.
Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas taip pat kėlė loterijos bilietų įsigijimų skatinimo prie kasų problemą.
„Yra vykdoma tokia aktyvi rinkodaros kampanija. Maty, ne už dyka – yra sutartas kažkoks procentas. Suprantu, kad ne itin didelius atlyginimus uždirbantiems kasininkams užsidirbti papildomai. Esu parengęs pataisas, kad prekybos vietose nebūtų galima tokia tiesioginė ar netiesioginė rinkodara“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
Tuo metu liberalas Andrius Bagdonas mano, kad antrą kartą toje pačioje parduotuvėje loterijos bilietą pardavus nepilnamečiui bauda turėtų būti skiriama tiek pardavėjui, tiek bilietų platintojui.
„Jeigu baudos būtų gaunamos, platintojai toje vietoje nebeplatintų tos loterijos bilietų, nes prekyba būtų jiems nuostolinga“, – tvirtino A. Bagdonas.
M. Majauskas, be kita ko, pastebėjo, kad būtų galima įpareigoti loterijų reklamose skelbti apie tikimybę laimėti.
„Tokios reklamos itin patrauklios, pranešama apie galimus laimėti milijonus, automobilius, informuojama apie sėkmės istorijas, o tai sudaro lengvo laimėjimo įspūdį, skatina įsigyti loterijos bilietus. (…) Ar nebūtų prasminga skelbti, kokia tikimybė laimėti?“ – tvirtino M. Majauskas.
Jam pritarė ir Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys: „Tai realu – skelbti tokius skaičius, tai nėra sunku paskaičiuoti“.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė apgailestavo, kad uždrausti nepilnamečiams įsigyti momentinių ir kitų loterijų bilietų norima itin skubant, nesikonsultuojant su socialiniais partneriais, rinkos dalyviais, visuomene.
„Neįmanoma paaiškinti tokios skubos – vakar pateikta plenariniame posėdyje, o šiandien jau svarstymas, metę visus įsipareigojimus esame čia. (…) Nespėjame pateikti pastabų, nors turės pasekmių verslo veiklai. Toks skubus projekto svarstymas diskredituoja teisėkūros procesą. Daug kalbame apie būtinybę skaidrinti, viešinti teisėkūros procesus, bet ko verti tokie siekiai, kai nesuteikiame progos nei visuomenei, nei verslui objektyviai susiderinti pozicijas ir pateikti pastabas. Su tokia skuba verslo aplinka gali darytis neprognozuojama“, – komitete kalbėjo ji.
„Nepažeidžiame nė vienos normos svarstydami šį įstatymo pakeitimo projektą. Apkaltinti, kad diskredituojame teisėkūrą – stiprus pareiškimas“, – teigė M. Majauskas.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovo Gintario Stoškaus teigimu, dažniausiai loterijos bilietai perkami „Perlo“ terminaluose, todėl, pasak jo, jeigu bus ne tik draudžiama nepilnamečiams jų įsigyti, bet ir bus nustatytos tokios „neadekvačiai didelės“ baudos, dalies terminalų gali būti atsisakyta.
G. Stoškus informavo, kad per pastaruosius 15 metų Lietuvoje nebuvo užfiksuotas nė vienas priklausomybės nuo loterijų atvejis, o apklauso rodo, kad žmogus per mėnesį įsigyja bilietų vidutiniškai už 5,3 euro, o momentinių loterijų – už 5,1 euro.
2021 metais išplatinta loterijos bilietų už 129,1 mln. eurų – 21,4 proc. daugiau nei 2020 metais, o išmokėta 71,7 mln. eurų laimėjimų – 20,7 proc. daugiau.
