Karinė Rusijos invazija Ukrainoje pašokdino pasaulines naftos ir, atitinkamai, degalų kainas. Per pastaruosius metus apie 30 proc. brangę degalai skatina lietuvius pergalvoti savo kasdienius keliavimo automobiliu įpročius. „Swedbank” užsakymu atliktos apklausos duomenimis, mažinti automobiliu įveikiamą atstumą ar dažniau naudotis kitomis keliavimo alternatyvomis svarsto 4 iš 5 Lietuvos vairuotojų.
„Šalies gyventojų išlaidos transportui šių metų balandžio pabaigoje, palyginti su laikotarpiu prieš metus, buvo padidėjusios 22 proc. Labiausiai prie šio augimo prisidėjo maždaug trečdaliu padidėjusios degalų kainos, kurios skatina šalies vairuotojus galvoti apie alternatyvas asmeniniam automobiliui”, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank” Privačių klientų tarnybos vadovas.
Stengsis vairuoti ekonomiškiau
Remiantis „Swedbank” tyrimu, Lietuvos vairuotojų nuomone, veiksmingiausias būdas sutaupyti yra tiesiog mažiau naudotis automobiliu, skelbiama banko pranešime žiniasklaidai.
„38 proc. apklaustų vairuotojų ketina atsisakyti nebūtinų kelionių, o 36 proc. stengtis vairuoti taupiau. Beje, ši pastanga apima ir mažesnį greitį kelyje, nes optimalios degalų sąnaudos patiriamos važiuojant 80-90 km/val. greičiu”, − komentuoja P. Ladziato.
Kas penktas (20 proc.) vairuotojas dažniau planuoja rinktis alternatyvias transporto priemones, pavyzdžiui, dviratį ar elektrinį paspirtuką. Kiek mažesnė dalis – 15 proc. – ketina pradėti dažniau naudotis viešuoju transportu, rodo tyrimo rezultatai.
Pasak „Swedbank” atstovo, nors kylančios degalų kainos turėtų pastūmėti lietuvius ekonomiškesnio transporto įsigijimo link, panašu, kad bent jau kol kas automobilių keitimas netaps masiniu reiškiniu – apie tai galvoja 5 proc. respondentų. Dažniausiai tai yra jaunesnio amžiaus daugiau uždirbantys didžiųjų miestų gyventojai.
Kaip rodo tyrimas, dar mažiau populiari alternatyva didesnėms degalų kainoms atsverti – trumpalaikė automobilių nuoma ar pavėžėjimo paslaugos. Jomis ketina pasinaudoti 4 proc. vairuotojų.
Kas penktas taupys kitose srityse
Remiantis tyrimu, kone penktadalis Lietuvos vairuotojų pripažįsta bandysiantys taupyti kitose kasdienių finansų srityse ir taip kompensuoti pabrangusių degalų poveikį.
„Dažnas transporto priemonės savininkas neretai galvoja, kad ne toks dažnas automobilio naudojimas turėtų sumažinti ir tikimybę pakliūti į avariją. Todėl gali kilti pagunda taupyti draudimo srityje, tačiau to daryti tikrai nerekomenduojama. Autoįvykiai ir avarijos nekoreliuoja su automobilio naudojimo intensyvumu. Be to, infliacija yra paveikusi ne tik degalų kainas – brangsta ir automobilių remonto paslaugos”, – teigia P. Ladziato.
Kaip rodo „Swedbank” duomenys, vidutinė KASKO išmoka į avariją patekusiam klientui sudaro daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų. Tuo metu didžiausia „Swedbank” draudimo išmoka po avarijos 2021 m. sudarė daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
Nuostolius pasirengę dengti patys
Pasak P. Ladziato, Lietuvos vairuotojai gana optimistiškai žvelgia į savo galimybes padengti netikėtus nuostolius avarijos atveju.
„Kaip parodė tyrimo rezultatai, 34 proc. vairuotojų galėtų padengti iki 500 eurų siekiančius nuostolius, 25 proc. nuo 501 iki 1500 eurų dydžio nuostolius, o 21 proc. – ir daugiau kaip 1500 eurų sudarančius nuostolius. Jokių lėšų nuostoliams padengti neturėtų vos 5 proc. gyventojų”, − sako P. Ladziato.
Remiantis tyrimu, tam, kad būtų paprasčiau padengti galimas automobilio remonto išlaidas, KASKO draudimą yra pasirengę įsigyti 16 proc. Lietuvos vairuotojų.
Lietuvos ir Latvijos vairuotojų įpročių tyrimą „Swedbank” užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Snapshots”. Tyrimo metu buvo daugiau kaip 500 vairuotojų nuo 18 iki 75 metų.
