Per praėjusius metus Lietuvai nedraugiškos valstybės aktyviai vykdė priešišką informacinę veiklą, o jos intensyvumas išaugo net 32 proc., teigia informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Kaip skelbiama Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai, per 2021 m. fiksuotas itin didelis priešiškos informacinės veiklos mūsų valstybės atžvilgiu aktyvumas –praėjusiais metais iš viso nustatyta 5030 unikalių, neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Nors per ketverius ankstesnius metus buvo stebimas nuoseklus priešiškos veiklos augimas, tačiau lyginant su 2017 – 2020 m. dinamika, toks atvejų skaičius yra išskirtinai didelis: 2017 m. užfiksuotas 2815, 2018 m. – 2456, 2019 m. – 2890 ir 2020 m. – 3412 informacinių incidentų.
Priešiška informacija ir dezinformacija buvo daugiausia skleidžiama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos kanalais. Didžiausio priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė trys Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžti sektoriai – gynyba, užsienio politika ir Konstitucijos pagrindai.
Išskirtinas A. Lukašenkos vykdytos hibridinės atakos – organizuoto neteisėtų migrantų gabenimo prie Lietuvos sienos – dėmuo, kuris tikslingai smogė kone visoms stebimoms sritims. Nors buvo labiausiai taikytasi į jau paminėtus Konstitucinių pagrindų apsaugos, užsienio politikos bei gynybos sektorius, tačiau pastebėta ir atskirų bandymų skleisti dezinformaciją per švietimo bei kultūros prizmes.
Gynybos sektorius sulaukė didžiausio priešiškos komunikacijos dėmesio – palyginus su 2020 m. jis išaugo nuo 25 proc. iki beveik 30 proc. Dėl revanšistinių ambicijų žymiai agresyvesne nei anksčiau Rusijos ir Baltarusijos retorika buvo kryptingai siekiama paveikti vieną iš trijų svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo ramsčių – valstybės gynybą.
Manipuliuojant faktais, skleidžiant melagingą informaciją ir dezinformaciją, siekta diskredituoti NATO, silpninti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu ir naryste Aljanse, šmeižti mūsų valstybės vykdomą gynybos politiką, menkinti Lietuvos kariuomenės įvaizdį ir ryžtą gintis.
Priešiškoje žiniasklaidoje aktyviai išnaudotas NATO pajėgų pasitraukimas iš Afganistano. Šiuo, didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukusiu įvykiu pasinaudota formuojant JAV, kaip nepatikimos partnerės įvaizdį. Spekuliuota, kad Baltijos jūros regione kilus konfliktui, NATO kariai taip greitai paliks Lietuvą, Latviją ir Estija kaip paliko Afganistaną.
Buvo siekiama sukelti Lietuvos žmonių abejones mūsų šalies karių pasirengimu bei jų gebėjimais ginti valstybę. Tuo pat metu buvo vystoma paraleli – neteisėtos migracijos – komunikacinė linija. Teigta, kad ES ir NATO turi priimti „pabėgėlius”, nes neva šios organizacijos yra tiesiogiai atsakingos už Artimuosiuose Rytuose sukeltus karus.
Taip pat teigta, kad Lietuva – „nykštukė”, kurios dalyvavimas tarptautinėse operacijos yra niekinis, o užsienio politika skirta pataikauti JAV. NATO įvardinta „pasenusia”, šių dienų gynybos bei realijų neatliepiančia, nekompetentinga ir amoralia organizacija.
Priešiški naratyvai buvo skleidžiami ir 2021 m. Rusijoje vykusiu pratybų „Zapad 2021″ kontekste, kuomet priešiškos komunikacijos taikiniu tradiciškai tapo NATO. Aljansas demonizuotas kaip agresyvi, konfliktą kurstanti jėga, kuri provokuoja Rusiją ir Baltarusiją, kelia grėsmę jų saugumui, suverenitetui ir tarptautinei taikai apskritai. Tam pasinaudota tiek iš anksto suplanuotomis NATO pratybomis rytiniame flange, tiek ir tarp Rusijos bei Jungtinės Karalystės kilusia įtampa, kai Rusija apkaltino JK karo laivą „HMS Defender” tariamai įplaukus į Rusijos teritorinius vandenis šalia jos aneksuoto Krymo.
Per praėjusius metus kryptingai augo dezinformacijos srautas ir užsienio politikos temomis. Palyginus su 2020 m., jis išaugo nuo 23 proc. iki 30 proc. Įtakos tam turėjo Lietuvos laikysena Baltarusijos režimo atžvilgiu, nuoseklus sankcijų Baltarusijai palaikymas ES viduje, mūsų valstybės veiksmai atremiant pastarosios vykdomą neteisėtų migrantų gabenimą prie mūsų sienų bei Taivano atstovybės atidarymas Vilniuje.
Platinant dezinformaciją ir melą, buvo siekiama diskredituoti Lietuvos valstybę, silpninti šalies gyventojų pasitikėjimą jos vykdoma užsienio politika bei formuoti priešišką Lietuvos įvaizdį tarptautinėje informacinėje aplinkoje. Teigta, kad tokia užsienio politika Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu ekonomiškai kenkia Lietuvos žmonėms. Skleista melaginga nuostata, kad mūsų šalis neteisėtai kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus. Buvo teigiama, jog Lietuva yra nedemokratinė valstybė, pažeidžianti tarptautinius įsipareigojimus.
Šiame sektoriuje buvo aktyviai matoma Kinijos kanalų priešiška informacinė veikla. 2021 m. Kinijos valstybinės propagandos sklaida buvo vykdoma daugiausia anglų kalba ir labiau orientuotą ne į vidinę (pačios Kinijos), bet į išorinę auditoriją. Siekta formuoti kuo platesnį neigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje. Šios komunikacijos tikslas – daryti poveikį kitų šalių sprendimų priėmėjams, politikams, siekiant atgrasyti juos nuo galimo sekimo Lietuvos pavyzdžiu.
Pastebėta, kad Kinijos neigiama informacija apie Lietuvą buvo plačiai retransliuojama Rusijos ir Baltarusijos valdžios kontroliuojamų kanalų. Savo ruožtu, skleidžiant neigiamą informaciją apie Lietuva, Kinijos oficialūs asmenys atkartodavo Rusijos ir Baltarusijos propagandos naratyvus, pvz. teigiant, kad Lietuvos pareigūnai žiauriai elgiasi su neteisėtais migrantais ar kad mūsų šalyje šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.
Dar vienas taikinys, 2021 m. sulaukęs didelio dezinformacijos srauto – Konstitucinių pagrindų apsauga, kuris lyginant su 2020 m. išaugo nuo 13 proc. iki 23 proc. Baltarusijos ir Rusijos propagandiniai šaltiniai kryptingai siekė paveikti tiek savo šalių, tiek užsienio auditorijas, įtikinėdami jas, kad Lietuva yra Vakarų demokratines vertybes pamynusi valstybė, pažeidinėjanti tiek šalyje galiojančius teisės aktus, tiek tarptautinės teisės normas bei įsipareigojimus.
Ši linija buvo taikoma komunikuojant apie Lietuvos vidaus politikos procesus ir jos institucijų veiksmus, ypač neteisėtos migracijos atžvilgiu. Skleisti melagingi naratyvai, teigiantys, kad Lietuva negerbia žmogaus teisių – mūsų šalyje neva persekiojami kitaminčiai bei nesisteminė opozicija, o rusakalbių teisės, žodžio laisvė yra ribojami.
Po A. Lukašenkos įsitvirtinimo valdžioje 2020 m. pastebėta ryški sinergija tarp Rusijos ir Baltarusijos informavimo priemonių per praėjusius metus tapo visišku susiliejimu neteisėtos migracijos fone. Tiek Baltarusijos, tiek Rusijos informacinėse erdvėse fiksuotos vienodos žinutės, informacinis spaudimas buvo tikslingai koordinuojamas. Pastebėtina, kad Baltarusijos informavimo priemonės perėmė vedančiąją poziciją, o Rusijos informaciniai kanalai tapo remiančiąja jėga informacinėje erdvėje.
Išskirtinai daug dezinformacijos buvo skleidžiama vaizdo įrašais ir nuotraukomis – nelegalūs migrantai buvo filmuojami, fabrikuojami jų „interviu”, suvaidinamos nuotraukos. Pasitelkiamos socialiai jautrios visuomenės grupės – vaikai ir moterys. Tikslingai kurtas žiaurus ir nehumaniškas Lietuvos pasieniečių įvaizdis.
Lietuvos kariuomenės analitikai akcentuoja, kad 2021 m. priešiškos informacijos intensyvumui buvo būdinga atskirų temų tarpusavio koreliacija, kuomet Lietuvos gynybos sektorių buvo siekiama paveikti ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai per kitus – ekonomikos, energetikos, socialinės politikos, švietimo ir kultūros sektorius.
Pasak Kariuomenės analitikų, tikėtina, jog priešiškas informacinio aktyvumo lygis išliks aukštas ir 2022 m. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą gynybos sektoriaus temos, tokios kaip NATO – Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione bei kitos, išliks labiausiai eskaluojamos ir šiemet.
Taip pat išlieka didelė tikimybė, kad artimiausiu metu priešiška informacinė veikla bus nukreipta į Užsienio politikos sektoriaus temas – Lietuvos santykius su Baltarusija, Rusija ir Kinija dėl vykdomos sankcijų politikos, desovietizacijos procesų bei mūsų šalies pozicijos Taivano klausimu.
Didelio dėmesio gali sulaukti Konstitucinių pagrindų temos, priešiškiems informaciniams kanalams siekiant toliau formuoti Lietuvos, kaip nedemokratinės valstybės įvaizdį. Be to, 2022 m. didesnis priešiškų šaltinių dėmesys gali būti skiriamas ekonomikos ir energetikos temoms, siekiant manipuliuoti menamos energetinės krizės Europoje tema bei diskredituoti Lietuvos energetinį savarankiškumą stiprinančius projektus.
