Penktadienio popietę statybininkai ir kelininkai nusiėmė šalmus ir paliko statybų aikšteles – šalyje vyksta akcija „#stabdomestatybą”. Statybų įmonės pusdieniui sustabdė darbus 8 objektuose Kaune ir Kauno rajone. Skaičiuojama, kad statybos bendrai sustojo maždaug 80-yje valstybinių ir visuomeninių objektų visoje Lietuvoje.
Kaip jau rašyta, akciją inicijavo Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ir asociacija „Lietuvos keliai” (LK), siekdamos atkreipti dėmesį į valdžios lyderystės stoką ir neūkiškumą, su kuriuo susidūrė statybos ir kelių tiesimo įmonės visoje Lietuvoje ir kuris galiausiai gali turėti dramatiškų pasekmių ir šalies ekonomikai.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune” nurodė LSA atstovai, penktadienio vidurdienį statybų darbai sustojo „Žalgirio” vandens sporto centre, Studentų gatvėje nebevyksta Kauno technologijos universiteto rekonstravimas.
Darbininkų nematyti ir dvejose šilumos tinklų rekonstravimo vietose, pavyzdžiui, Medvėgalio gatvėje. Sustojo ir gydymo paskirties kapitalinio remonto projektas Josvainių gatvėje.
Statybininkai laikinai sustabdė darbą ir Kauno rajone – Kačerginės pradinėje mokykloje, Mastaičių pradinėje mokykloje bei Zapyškio pagrindinėje mokykloje.
Kaip pranešime žiniasklaidai pažymi LSA prezidentas Dalius Gedvilas, statybos sektorius šiemet susidūrė su Lietuvoje lig šiol dar neregėtu statybinių medžiagų kainų šuoliu: dauguma pagrindinių statybinių medžiagų per metus pabrango nuo 40 iki 70 proc. ir nevaldomai brangsta toliau, speisdamos į kampą sutartis su viešojo sektoriaus užsakovais sudariusias statybos įmones.
Statybinių medžiagų kainos išaugo taip drastiškai, kad statybininkai ir kelininkai jau kelintas mėnuo dirba nuostolingai ir nebepajėgia toliau tęsti darbų: nebėra iš ko pirkti medžiagų ir mokėti atlyginimų darbuotojams, geometrine progresija auga skolos, o apie kokį nors uždarbį nebėra net kalbos.
Nepaisant to, sprendimus šioje situacijoje priimti delsiama: perkančiosios organizacijos ignoruoja problemą arba teigia neturinčios tam išteklių, o Vyriausybė, nors asociacijų jau seniai buvo informuota apie situaciją, taip pat nesiima veiksmų, taip demonstruodama didžiulį neūkiškumą. Pasak LSA prezidento, jei leisime sustoti daugybės jau pradėtų objektų statyboms, miestuose ir rajonuose turėsime daugybę pastatų vaiduoklių ir paleisime vėjais milijonus eurų.
„Jei šiandien visoje Lietuvoje vykstant akcijai statybininkai ir kelininkai stabdo statybas pusei dienos, tai ne daugiau kaip po mėnesio darbai visiškai nutrūks – statybos paprasčiausiai sustos. Jeigu valstybė artimiausiu metu neišspręs finansavimo klausimo, turėsime daugybę įšaldytų objektų, bet turime suprasti, kad statybų stabdymas, konservavimas irgi kainuoja, ir kainuoja daug, be to, prarandamos garantijos darbų kokybei bei lėšos naujiems viešiesiems pirkimams, o ES finansuojamuose objektuose kils rizika grąžinti nepanaudotas europines lėšas”, – teigė LSA prezidentas D. Gedvilas.
Tokių viešojo sektoriaus užsakymu pradėtų statyti visuomeninės paskirties objektų, kurių statybos gali sustoti, yra daugiau nei pusantro šimto, o jų projektinė vertė siekia daugiau nei 300 mln. eurų.
„Matome vienintelį sprendimą – pritaikyti kainų indeksavimą, tai yra normali praktika, kuri seniai taikoma Skandinavijos šalyse, kaimyninėje Estijoje ir kitur”, – pažymi D. Gedvilas.
Asociacijos ne kartą prašė spręsti kainų indeksavimo problemą
Kelių statybos įmonėms atstovaujančios asociacijos „Lietuvos keliai” vadovas Šarūnas Frolenko papildo, kad paprastai gegužę jau įsibėgėdavo kelių statybos darbai, tačiau šiemet grįžimas į statybos aikšteles kelininkams automatiškai reiškia žymius nuostolius.
„Nors nuo karo Ukrainoje pradžioje jau praėjo nemažai laiko, o apie drastišką medžiagų kainų augimą perkančiosios organizacijos buvo įspėtos gerokai anksčiau, iki šiol neturime tikrumo, kad institucijos ar perkančiosios organizacijos turėtų planą situacijai spręsti”, – teigė Š. Frolenko, pridurdamas, jog pavojaus signalas, siunčiamas šiandien, yra siekis konstruktyviai sutarti dėl sektoriaus įmonių patiriamų nuostolių kompensavimo, kad būtų užkirstas kelias kilti žymiai didesnėms šalies ekonomikos problemoms.
LSA ir LK ne kartą beldėsi į valstybės institucijų duris ir prašė atsakingai ieškoti sprendimų iš kritinės situacijos, susidariusios valstybės finansuojamuose statybos objektuose. Asociacijų vadovai tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į Ministrę Pirmininkę, Seimo ekonomikos ir finansų komitetus, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijas, tačiau valdžios institucijos problemą kol kas ignoruoja ir ryžtingų sprendimų nesiima – priešingai, išeičių ieškantys asociacijų atstovai vaikomi nuo vienos institucijos prie kitos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba anksčiau yra išsakiusios aiškią poziciją, kad sutartys gali būti keičiamos LR viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kainos gali būti indeksuojamos jau pasirašytose sutartyse ir rangovai turi teisę kreiptis į perkančiąsias organizacijas dėl sutarties pakeitimo.
Tačiau kaip sako Š. Frolenko, praktikoje į rangovų prašymus dėl kainų indeksavimo ir sutarčių keitimo perkančiosios organizacijos reaguoja vangiai, ieško kliūčių to nedaryti arba tokius prašymus tiesiog ignoruoja, o viena pagrindinių to priežasčių – lyderystės ir sprendimų priėmimo vakuumas viešajame sektoriuje.
„Net ir esant teisinei galimybei keisti sutartį, dauguma perkančiųjų organizacijų to nedaro, nes baiminasi, kad vėliau gali būti apkaltintos lėšų švaistymu. Tad problema, deja, tenka pripažinti, yra tiesiog palikta savieigai, o institucijų lauke nėra vieno jos savininko”, – teigia „Lietuvos kelių” vadovas.
Jis pridūrė, kad jokio finansinio rezervo rekordiškai išbrangusioms statyboms finansuoti valstybės lygiu numatyta nėra. Be to, net ir esant akivaizdžiai rizikai, kad pradėti statyti objektai dėl to liks neužbaigti, 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitime jokie papildomi finansavimo šaltiniai taip pat nebuvo numatyti.
Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad verslas „ištempė ekonomiką” pandemijos laikotarpiu ir net karo sąlygomis, kai daugelio žaliavų tiekimas sustojo, eksporto rodikliai visus stebina. „Bet dabartinėmis sąlygomis, matant, kokios yra žaliavų kainos, situaciją reiktų vertinti realistiškai ir nesikliauti vien praeityje fiksuotu ekonomikos augimu bei sėkmingai įveiktomis krizėmis.
Verslas neprašo pagalbos, verslas nesiekia pasipinigauti – prašome priimti sprendimus ir indeksuoti kainas. To pagrįstumą kaip ir visi pripažįsta, bet priimti sprendimus stokoja politinės valios. Kažkas valstybėje turi imtis lyderystės ir išspręsti problemą, kurią visi pripažįsta – juk niekas neneigia indeksacijos būtinybės”, – teigia LPK prezidentas V. Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, šiandien verslas, nenorėdamas patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašus arba patirti netesybų padarinius, yra priverstas dirbti nuostolingai, bet tai negali tęstis ilgai, nes įmonės turi atsiskaityti už medžiagas, techniką, darbuotojams mokėti atlyginimus, privalo valstybei laiku sumokėti mokesčius. Todėl, anot V. Janulevičiaus, negali toliau tęstis tokia neatsakinga institucijų reakcija, vengiant iš esmės spręsti problemas.
