Nuo sekmadienio asmens dokumentuose leidžiama originali vardų ir pavardžių rašyba: prašymus bus galima pateikti civilinės metrikacijos įstaigose ar paštu, o norint keisti į nelietuvišką formą pirma reikės deklaruoti tautybę.
Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja įstatymas, pagal kurį Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrai atvejais galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, dėl asmenvardžių pakeitimo bus galima kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą, per elektroninę sistemą ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį.
Kaip ir iki šiol, keičiant nepilnamečio vaiko asmenvardžius, turės būti pateikiamas vieno iš tėvų rašytinis sutikimas, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję dešimt metų, rašytinis sutikimas.
Tautinių mažumų atstovai, norintys pasikeisti vardą ir pavardę į nelietuvišką formą, visų pirma turės deklaruoti tautybę: galima pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę, o nepilnamečio vaiko duomenys apie tautybę galės būti keičiami tik į tėvų tautybę.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymi, kad tuo atveju, jei asmuo pageidaus savo asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis dėl to, kad jis yra ne lietuvių tautybės Lietuvos pilietis, visų pirma kita negu lietuvių tautybė turės būti nurodyta Gyventojų registre.
Nebus reikalaujama, kad Gyventojų registre būtų nurodyta vaikų tautybė – rašant vaikų asmenvardžius bus sprendžiama pagal tėvų tautybę.
Duomenys apie tautybę bus keičiami gimimo įraše, taip pat iš jo išbraukiami ar šis įrašas šiais duomenimis galės būti papildytas.
Pažymima, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiai lotyniškos abėcėlės rašmenimis galės rašyti tik jų tautinio vardyno vardus ir jie turės būti rašomi pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles.
„Taigi, vardas Vilnius negalės būti užrašytas Wilnius, arba varde negalės būti įrašyta x, jeigu tokios raidės tos tautinės kalbos abėcėlėje nėra“, – sako ministrė.
Naujai įsigaliojantis įstatymas originalią pavardžių rašybą leidžia tam tikrais atvejais: jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Dar viena išimtis – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Taip pat originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
