K. Donelaičio gatvėje neįmanoma nepastebėti architekto Arno Funko projektuoto išraiškingo namo su erkeriu ir 2 m skersmens apvaliu langu, tarsi didele akimi, žvelgiančia į miestą. Nors namo savininku turėjo tapti karo medikas Pranas Gudavičius, tačiau pamatęs įspūdingus brėžinius projektą perpirko geležinkelių inžinierius Jurgis Iljinas. Namą jis padovanojo savo žmonai Aleksandrai Iljinienei.
Gyveno iki 1941 m.
1933 m. pastatyto modernizmo stiliaus namo I aukšte Iljinai nuomojo du butus kitiems.
„Pirmajame aukšte tris kambarius su virtuve nuomojosi Mykolas Golbinderis, du likusius – Jurgis Matulaitis, trijuose rūsio kambariuose įsikūrė Grigorijus Ickavičius“, – rašoma knygoje „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ (sud. N. Lukšionytė-Tolvaišienė, V. Petrulis, R. Leitanaitė).
Patys šeimininkai įsikūrė per visą aukštą išsidėsčiusiame šeimos bute II a.
Iljinų šeima bute gyveno iki 1941 m., kol jis buvo nacionalizuotas. Šeimininkai patraukė į Vokietiją, o jų bute įsikūrė dainininkė Gražina Matulaitytė su vyru poetu Aleksiu Rannitu.
Sovietmečiu bute veikė įvairios valdiškos įstaigos, paskutiniai šeimininkavo Kauno apskr. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyriaus darbuotojai.
2016 metais apleistą, beveik 480 kv. m A. Iljinienės namą įsigijo Kauno verslininkas Zigmantas Dargevičius. Dabar buvusį J. ir A. Iljinų butą nuomojasi interjero dizaino studija „Blank Page Studio“. Patalpas aprodo šios studijos bendraįkūrėja, interjero dizainerė Rūta Bužinskaitė, siekianti, kad istorinis butas taptų kultūros renginių erdve ir būtų lankomas miestiečių.
Atnaujino iš pagrindų
2019 m. namas buvo pirmą kartą nuo pastatymo renovuotas: atkurtas fasadas, interjeras. J. ir A. Iljinų bute panaikintos svetainės pertvaros, anksčiau erdvę sudalinusios į kabinetus. Atnaujinimo sulaukė mediniai langai, parketas, židinys, sieninė spinta, durys bei jų rankenos, radiatoriai, virtuvės grindų plytelės, atkurtos ir suapvalintos kambarių sienų formos, alkova, į tarno kambarį vedantys laiptų turėklai ir laiptų apvadai.
Atgimė ir sienų atspalviai, dekoras. Nuo sienų buvo nuimta net 12 sluoksnių įvairių dangų. Pirminių sluoksnių fragmentai palikti keliose buto vietose. Vonioje po radiatoriumi paliktas originalių tamsiai raudonų plytelių fragmentas.
Bute išliko dvejos autentiškos Afrikos juodmedžio durys, jos irgi buvo atnaujintos.
Už kruopščią buto restauraciją buvo atsakinga architektė Rūta Palytė-Biliūnienė.
Žvilgtelkite į J. ir A. Iljinų butą tarpukariu:
Rytų dvelksmas
Į J. ir A. Iljinų butą II a. patenkame atskira laiptine iš namo kiemo. Knygoje „Kauno tarpukario architektūra“ pažymima, kad butas sukurtas persiliejančių erdvių principu: vestibiulis jungėsi su holu, o iš jo plati anga vedė į tris tarpusavyje sąlyginai atribotus kambarius. Darbo kambarys, svetainė ir valgomasis buvo atskirti stumdomomis pertvaromis.
Bute miegamasis, vonia, drabužinė ir darbo kambarys sujungti durimis, tad iš vieno kambario patogu nepastebėtiems svečiams patekti į vis kitą patalpą. Buto erdvės apeinamos ratu.
Prieangyje matyti atnaujintas autentiškas židinys, ant jo smilksta žvakės, šone rūksta smilkalai.
„Visai kaip tarpukariu“, – pažymi R. Bužinskaitė.
Pašnekovė pažymėjo, kad tarpukario kultūra vadinama salonų kultūra. Tuo metu žmonės daug laiko leisdavo vakarodami svečiuose, diskutuodami, kalbėdami skirtingomis kultūrinėmis temomis.
Buto prieangyje svečiai galėdavo prisėsti prie židinio ir palaukti, kol šeimininkai juos priims. Hole išliko daugybė autentiškų detalių: židinys, parketas, durys.
Kitame kambaryje išlikusi alkova, kurioje anksčiau vakarota, rūkytas kaljanas, klausytasi muzikos. Hole ir svečių kambaryje netrūko rytietiškų motyvų, o miegamajame Iljinai turėjo Egiptą primenančių interjero detalių.
Valgomajame – ekscentriškas langas
Įžengiame į valgomąjį. Kaip pažymi pašnekovė, čia pagrindinė pažiba – didelis, apvalus langas. Kodėl būtent toks?
Anot R. Bužinskaitės, namo savininku turėjęs tapti karo medikas Pranas Gudavičius daug keliaudavo darbo reikalais, plaukdavo laivais, tad ir namuose norėjo didelio apvalaus lango, kuris primintų jam laivo iliuminatorių. Veidrodžiai virš spintelės atspindi visas buto arkas, susidaro tarsi arkų tunelis.
„Kitoje valgomojo pusėje galėjo stovėti improvizuota scena, nes tarpukariu svečiuose būdavo vaidinama, rengiami pasirodymai. Šioje vietoje yra išlikę ir apšvietimo taškai”, – pažymėjo R. Bužinskaitė.
Iš valgomojo patenkama į ūkinę buto dalį: sandėliuką, virtuvę. Čia pat yra laiptai į tarno kambarį, įrengtą ant stogo.
Atveria visuomenei
Interjero dizainerė R. Bužinskaitė atskleidė, kad J. ir A. Iljinų butą siekiama atverti visuomenei. Čia vyksta ne tik ekskursijos, bet ir planuojamos Lietuvos dizaino atstovų parodos, pristatymai, tai erdvė ir su projektu „Kaunas 2022“ susijusiems renginiams.
„Tarpukario architektūra – išskirtinė. Sieksime su ja pažindinti visuomenę. Svarbu apie kultūrą kalbėti paprastai, nesnobiškai. Ši erdvė galėtų tapti ir fonu kalbant apie dabarties bei ateities dizainą. Lietuviškas dizainas dažnai nuvertinamas, o juk neretai lietuvių darbai pasižymi aukštesne kokybe”, – atkreipė dėmesį R. Bužinskaitė.
Pasak jos, darbas istorinėje aplinkoje įkvepia.
„Jei esi chaose, tai ir kuri chaosą, jei harmonijoje – kuri harmoniją. Šiame bute jaučiama harmonija, čia ypatinga vieta”, – atviravo pašnekovė.
Dėl ekskursijų J. ir A. Iljinų bute kreiptis tel. nr.: 8 61467683 arba el. paštu: [email protected]
