Jei norite pakeliauti laiku atgal, jums reikėtų apsilankyti Jurbarko ir Panerių gatvių sankirtoje, kur nuo 1936 m. veikia „Panerių“ vaistinė. Įstaigoje iki šiol kūrenamos dvi krosnys, išlikę autentiški baldai, net kėdės, gelbstinčios nuo hemorojaus, patalpoje veši galybė gėlių.
Apie interjero unikalumą, meilę darbui ir socialinės vaistinės idėją pasakoja mintinai pacientų ligos istorijas žinanti UAB „Panerių vaistinė“ direktorė Aldona Pakrijauskienė. Ji čia darbuojasi nuo 1984 metų, tad istorijų – į valias.
Atidaryta tarpukariu
Namas, kuriame įsikūrusi vaistinė, buvo pastatytas apie 1906 m. Įstaigoje vartome vaistinės metraštį, jame užfiksuota, kad „Panerių“ vaistinė oficialiai atidaryta 1937 m. sausio 12 d. Steigėjas – Eduardas Danilevičius. Po kelių mėnesių jis vaistinę pardavė Emilijai Juškevičienei. 1939 m. įstaigos vedėju dirbo chemikas vaistininkas Vaclovas Survila. Užfiksuota, kad tais metais vaistinėje dirbo vienas chemikas vaistininkas ir vienas mokinys, o receptų registravimo dienyne per metus įrašyti 7864 receptai.
1940 m. nacionalizavus vaistinę jai suteiktas pavadinimas „Nr. 56“ („Panerių“ vardą atgavo 1980 m.).
Kapitalinis remontas pastate atliktas 1954 metais, iki tol asistentai dirbo oficinoje. Buvo įrengtas asistentų kambarys, materialiniai kambariai (vaistinių medžiagų atsargų patalpos). Likęs įrašas, kad „darbo krūvis labai didelis, patalpos ankštos“.
1962 m. vyko oficinos rekonstrukcija, gauti nauji baldai.
Metraštyje pažymėta, kad „Panerių“ vaistinė iki 1966 m. aprūpindavo medikamentais Romainių TBC sanatoriją, Kauno miesto kūdikių namus, visus fabrikų ir gamyklų med. punktus, darželius, lopšelius. Vaistinei buvo priskirti punktai: Vilijampolės I eil., Inkaro I eil., Sargėnų I eil., Sitkūnų II eil., Lapių II eil. ir nuo 1964 m. birželio – optikos skyrių.
„Nebuvo vandentiekio, neturėjome sąlygų destiliuoti vandenį, veždavome iš kitų vaistinių. Transporto neturėjome. Vaistinė budinti“, – paliktas įrašas metraštyje.
Metraštyje likęs dar vienas įdomus įrašas: „1993 m. birželio 24 d. paskelbiama apie lito – Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos įvedimą. Pirmasis lankytojas mokėjo litais 1993 m. birželio 29 d. Tai buvo Vaclovas Vitkus gim. 1944 m. 09.30, apipavidalintojas, dailininkas, baigęs aukštesniąją meno mokyklą. Pirko už 10 litų 53 centus“, – pažymėta vaistinės knygoje.
Kaip socialinė vaistinė
„Panerių“ vaistinėje Aldona Pakrijauskienė dirba nuo 1984 m. Baigusi medicinos institutą pirmiausiai ji gavo paskyrimą dirbti Santaros klinikose Vilniuje, po to išvyko darbuotis į Kauną, senąją vaistinę Vilijampolėje.
Darbo stažas šioje vaistinėje – 38 metai. Kodėl taip ilgai? Aldona atviravo, kad jai patinka padėti žmonėms, išklausyti, patarti, o šioje vaistinėje tam galima skirti pakankamai laiko, juolab, kad lankytojai čia gausiai nesiveržia.
„Kai kelią dvejus metus rekonstravo ir P. Vileišio tiltas buvo uždarytas, jautėsi, kad lankytojams kažkiek padedi, nereikia žmogui toli važiuoti per aplinkui. Dirbame individualiai, taip ir išsilaikome“, – pasakojo A. Pakrijauskienė.
Ji pažymėjo, kad šioje Vilijampolės dalyje mažai daugiabučių, beveik nėra pirminių sveikatos priežiūros centrų, gydytojų kabinetų, tad aplinkiniai ateina į vaistinę. Klientai daugiausiai vyresnio amžiaus, ištikimi – lankosi čia daugybę metų. Netrūksta ir studentų praktikantų, kurie nori padirbėti netinklinėje vaistinėje.
„Yra vaistininkų, kurie parduoda tą, ką reikia parduoti, o ne ko prašo pacientas. Nesibaigia akcijų maratonas… Mes dirbame kiek kitaip, koncentruojamės į farmacinę paslaugą, kad žmogui plačiau paaiškintume, nurodytume veikimą su kitais vaistais. Pažįstame žmones, žinome jų ligų istorijas. (…) Čia kaip socialinė vaistinė, kartais tik pasikalbi ir to užtenka. Nespaudžiam, kad būtinai tą dieną pirktų“, – sakė A Pakrijauskienė.
Pokalbio metu keli pirkėjai pasisakė: „Čia vietinė vaistinė, slobodianska. Ateinu, nes arčiau namų. Farmacininkė maloni, gali atvirai pakalbėti, pataria. Pažįstu ją daug metų, pasitikiu“, – atviravo vaistinėje atsipūsti prisėdusi Augenija.
„Čia visi savi, kaip kaime“, – pridūrė kita trumpam įlėkusi vilijampolietė.
Iki šiol kūrena krosnis
Vaistinėje iki šių dienų išliko dvi krosnys, jos nesiilsi ir šiandien. „Krosnimi ir šiais laikais kūrename. Anam kambary kaip tik šiandien pakūriau, pašilo“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad paskutinį kartą remontas vaistinėje darytas maždaug prieš 20 metų: išimti balkiai, pakeisti senieji šviestuvai ir kt.
Anksčiau viduje buvo senovinė „mikrobangų krosnelė“ – įmūryta skylė su durelėmis. Pradėjusi dirbti vaistinėje Aldona su kolegomis ten šildydavo sumuštinius.
Likusios ir vaistų spintos, stalelis, kėdės, grindys, seni indai, receptai, signatūros.
Anksčiau vaistai įstaigoje būdavo gaminami atvirai, kad pacientai matytų. Ši paslauga jau senokai nunyko.
„Dabar vaistus gamina laboratorijose, nes gydytojai neberašo individualių receptų. Laikai pasikeitė“, – konstatavo A. Pakrijauskienė.
