Pasibaigus nepaprastosios padėties režimui, ketvirtadienį Seimo nariai balsuos dėl trijų skirtingų Konstitucijos pataisų galutinio priėmimo.
Kad pataisos būtų priimtos, už kiekvieną iš jų turi balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141.
Mažiausiai palaikymo gali sulaukti siūlymas nuo 25 metų iki 21-erių nuleisti amžiaus kartelę kandidatams į Seimą. Tokiam pakeitimui nepritaria dalis opozicinių „valstiečių“, demokratų.
Pirmiausia planuojama įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.
Priimti visus įstatymų pakeitimus būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo savivaldos rinkimų politinė kampanija.
Ketvirtadienį Seimas planuoja baigti ir daugiau nei dešimtmetį trunkančius debatus dėl vadinamosios Rolando Pakso pataisos, tai yra, ketina panaikinti draudimą iki gyvos per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ar kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką.
Konstitucijos 74 straipsnį norima papildyti atskira pastraipa, kad toks asmuo į minėtas pareigas galės pretenduoti ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo įvykusios apkaltos Seime.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų.
Ketvirtadienį parlamentarai taip pat galutinai apsispręs, ar į Seimą galės kandidatuoti 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai. Dabar Konstitucija leidžia Seimo nariu rinkti ne jaunesnį kaip 25 metų asmenį.
Šio projekto iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad toks pokytis į parlamentą atneštų daugiau skirtingų nuomonių ir leistų priimti geresnius bei ilgainiui labiau subalansuotus sprendimus, paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje.
Ketvirtadienį taip pat Seimui planuojama pateikti siūlymą pagrindiniame šalies įstatyme žodį „invalidumas“ pakeisti į neįgalumas.
4 dienų darbo savaitė
Parlamentas ketvirtadienį apsispręs ir dėl dviejų siūlymų, kaip tėvams lengviau derinti darbą bei įsipareigojimus šeimai.
V. Čmilytė-Nielsen siūlo Darbo kodekso pataisą, pagal kuras iki keturių dienų būtų sutrumpinta darbo savaitė mažus vaikus auginantiems tėvams, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimu – įteisinti vaikų kambarius trumpalaikei priežiūrai. Abi pataisos įsigaliotų nuo 2023 metų sausio.
Jei pataisos būtų priimtos, valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, būtų galima dirbti keturias dienas, arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Tokia tvarka būtų taikoma ir Lietuvos banko darbuotojams.
Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų. Jeigu jie į darbo rinką grįš anksčiau negu po dvejų metų, jie turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos.
Kol kas tokia tvarka siūloma tik viešojo sektoriaus darbuotojams, verslas teigia nepritariantis trumpesnei darbo savaitei.
Be to, valstybės įstaigas ar institucijas, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, siūloma įpareigoti įrengti vaikų kambarius trumpalaikei (paprastai neilgesnei nei 3 valandų) priežiūrai. Prižiūrėti juos galėtų vienas iš institucijos darbuotojų.
Privačiame sektoriuje tokius kambarius būtų rekomenduojama įrengti.
