Būtiniausių maisto prekių kainoms Lietuvoje ir toliau augant ekspertai teigia, kad tai dar ne pabaiga, o kainų stebėtojai sako, jog gyventojai jau ima taupyti maisto sąskaita.
Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovo mėnesį, remiantis portalo pricer.lt fiksuojamų kainų analize, palyginti su vasariu, pabrango 3,87 euro arba 6,4 proc., o lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu jo kaina padidėjo 8,91 euro arba 16,2 proc.
Žemės ūkio ir kaimo verslo centro atlikto kainų tyrimo duomenimis, kovo pradžioje, lyginant su tuo pačiu laiku pernai, iš visų stebėtų 95 pavadinimų produktų pabrango 79 maisto produktai, atpigo 14, o dar 2 produktų kainos išliko stabilios.
Teigiama, kad per metus brango visi 20 būtiniausių maisto produktų, jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai – beveik 64 proc. – paaugo saulėgrąžų aliejaus kaina, rapsų aliejus brango beveik 58 proc., o grikių kruopos – beveik 50 proc. Grietinės kaina pakilo beveik 40 proc., o už pieną pirkėjai moka beveik 33 proc. daugiau, nei prieš metus.
Lietuvoje per metus atpigo tik kai kurių rūšių obuoliai (11-20 proc.), karpis (4 proc.), narvuose laikomų vištų kiaušiniai (beveik 4 proc.), pomidorai (3 proc.) ir galvijienos nugarinė (apie 2 proc.).
Mažėjimo tikėtis neverta
„INVL Asset Management“ ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, maisto kainos kiekvieną mėnesį keičiasi dėl jau kurį laiką besitęsiančių įtampų žaliavų rinkose ir pamažu ant vartotojų pečių perkeliamų kaštų, šis procesas artimiausioje ateityje turėtų tęstis.
„Kalbant apie operatyviuosius pokyčius, karas tik paaštrino dideles įtampas maisto žaliavų rinkose, jau pernai brangimas buvo įsibėgėjęs, o dabar jis tiesiogiai paliečia galutinį vartotoją ir tai dar nėra pabaiga. Energetikos nešėjų šoką Europa jaučia nuo rudens, natūralu, kad tiek gamintojai, tiek perdirbėjai į savo kainodarą įskaičiuoja sąnaudų padidėjimus, tai ir lemia tuos kainų šuolius trumpuoju laikotarpiu“, – BNS sakė ekonomistė.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) strateginio planavimo departamento ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius taip pat sako, jog tikėtis kainų mažėjimo nesitikima.
„Pasaulyje neslūgstant geopolitinei įtampai, žaliavų kainoms išliekant aukštoms, artimiausiu metu maisto kainų lygio sumažėjimo nesitikima“, – teigė jis ŽŪM pranešime.
I. Genytė-Pikčienė mano, kad ateityje maisto produktų brangimui įtakos turi Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kurio poveikį jus visas pasaulis, nes šių šalių kviečių eksportas sudaro žymią dalį rinkose.
„Kariauja svarbios maisto žaliavų tiekėjos, tiek Rusija, tiek Ukraina savo grūdų eksporto apimtimis ir pasiūla labai paveikdavo žaliavų rinkas ir maisto žaliavų kainas, nė viena kita šalis nebus tokia reikšminga dalyvė, eksportas bus prislopęs, dėl to kai kurioms šalims gresia maisto stygius, o gal net ir bado atvejai“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Nors Lietuva, anot jos kviečiais apsirūpina ir didžiąją dalį šalyje užaugintų javų eksportuoja, karas darys įtaką ir kitų maisto produktų kainų didėjimui, nes Rusija ir Ukraina pasauliui tiekdavo didelę dalį pašarų galvijams.
„Pašarų brangimas paveiks ir mėsos, ir pieno kainas, tai pasieks ir galutinį vartotoją“, – teigė ekonomistė.
E. Pranckevičius pastebi, kad kainoms poveikį daro ne tik su karu siejami sprendimai, bet ir Lietuvoje sparčiai augantys atlyginimai, o šios išlaidos irgi yra svarbi kainų dedamoji dalis.
„Verslai, nusprendę nutraukti verslo santykius su Rusijos ir Baltarusijos ūkio subjektais, papildomų išlaidų gali patirti ieškodami alternatyvų. Įtakos kainų augimui gali turėti ir ypač spartus, 26 proc. per metus siekiantis darbo sąnaudų didėjimas“, – ŽŪM pranešime teigia E. Pranckevičius.
I. Genytė-Pikčienė taip pat primena, kainoms poveikį darys ir didžiulės trąšų kainos, išaugusios dėl jų gamyboje naudojamų gamtinių dujų brangimo.
„Dėl karo ir energetikos kainų išsibalansavusi žemės ūkyje naudojamų trąšų rinka, kurioje fiksuojamos didžiausios kainos per pastarąjį dvidešimtmetį, taip pat darys poveikį maisto pridėtinės vertės grandinėje“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Įžvelgia taupymą maisto sąskaita
Pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas teigia, kad Lietuvos gyventojai jau pradėjo taupyti maisto sąskaita. Tokią išvadą jis daro remdamasis Statistikos departamento pateiktais duomenimis.
„Mažmeninės prekybos apimtis, palyginamosiomis kainomis, vasarį lyginant su vasariu, sumažėjo beveik 5 proc. Nors statistika skelbia, kad mažmeninė prekyba auga, tačiau neįvertinta tai, jog pernai dėl karantino neveikė daug prekybos vietų“, – BNS sakė jis.
P. Čepkausko teigimu, Lietuvos gyventojai išlaidas maistui taupo ir vykdami apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, kurioje išleidžiama apie 140 mln. eurų.
„Remiamės bankų pranešimais, jų paskaičiavimais praktiškai du kartus lietuviai Lenkijoje išleidžia, bet tai tik banko kortelių duomenys, tik dalį tos apyvartos, apie 40 proc. parodo. Gali būti, kad per ketvirtį lietuviai Lenkijoje išleidžia apie 140 mln. eurų“, – kalbėjo kainų stebėtojas.
Kainas lemia parduotuvė ir vieta
Tų pačių prekių krepšelio kaina didžiausių Lietuvos miestų prekybos centruose gali skirtis iki kelių eurų, rodo specialus tyrimas. Kainas balandžio 5-ąją fiksavo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, jo metu Vilniaus ir Kauno penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse buvo palygintas 23 analogiškų dažno vartojimo prekių krepšelis, į kurį įtraukti tokie maisto produktai kaip bulvės, cukrus, malta kava, saulėgrąžų aliejus, pienas ir kt.
Pigiausias, 25,94 euro kainavęs prekių krepšelis buvo įsigytas „Rimi“ parduotuvėse Vilniuje, o daugiausiai už tokias pačias prekes išleista vienoje sostinės „Iki“ parduotuvėje, kurioje teko sumokėti 29,32 euro.
Tyrimo metu taip pat stebėtos kainos „Maxima“, „Lidl“ bei „Norfos“ parduotuvėse, jo metu nesinaudota lojalumo ir nuolaidų kortelėmis.
Kiekvieną mėnesį atliekamų tyrimų metu dažnai pastebimos kainų ir parduotuvių vietų ryšys: tik „Lidl“ kainos didžiausiuose šalies miestuose nesikeičia, o kituose tinkluose skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno parduotuvių svyravo nuo 36 iki 74 centų.
