Kviečiame pasivaikščioti po buvusią Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratoriją, 1937-1940 m. veikusią Žaliakalnyje. Į vidų paprastai nepateksi, nes čia dirbama su pavojingomis medžiagomis, tačiau galimybė yra – pakliūti į pažintines ekskursijas.
Po vieną gražiausių funkcionalaus modernizmo architektūros pastatų vedžioja KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.
Karo reikmėms
Idėją pastatyti specialią Tyrimų laboratoriją karo reikmėms pateikė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, chemijos mokslų daktaras, Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos viršininkas Juozas Vėbra (1901-1994). Jo idėjai pritarta 1930 m. spalį vykusiame Artilerijos komiteto posėdyje.
Siekdamas pasisemti idėjų naujai laboratorijai, J. Vėbra aplankė 8 naujausias panašios paskirties laboratorijas Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. 1932 m. pastato konkursą laimėjo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektas (inž. Anatolijus Rozenbliumas), o 1935 m. pastatas buvo baigtas. Konstrukcijoms naudota inovatyvi to meto technologija – gelžbetonio karkasas. Pastato projektavimas ir statyba atsiėjo 1,9 mln. litų (statybų rangovas – Jechielis Kaplanas). Žaliakalnis pasirinktas, nes čia telkėsi mokslo personalas, kurio itin reikėjo naujajai laboratorijai.
Šalia pagrindinio Tyrimų laboratorijos pastato buvo pastatytas administracinis pastatas; metalo, medžio apdirbimo ir stiklapūčių dirbtuvės; vandens stotis, dujų generatorius, sargo namelis. Po pagrindiniu pastatu buvo įrengtas rūsys, kuriame – laboratorijos, priešlėktuvinė ir priešcheminė slėptuvės bei tunelis.
Veikė 5 skyriai
Tyrimų laboratorijoje buvo įrengti 5 skyriai: organinės ir fizinės chemijos; toksikologijos, patologoanatomijos ir mikrobiologijos; sprogstamųjų medžiagų ir balistikos; techninės chemijos; metalurgijos, mechanikos ir optikos.
Laboratorijoje dirbo apie 80 žmonių, daugiausiai chemikai. Čia tirtos ir gamintos dujokaukės, įvairios signalinės raketos, sprogstamosios medžiagos, nuo iprito apsaugantys rūbai ir kt. Vyko sprogstamųjų medžiagų, biocheminiai, mikrobiologiniai ir epidemiologiniai tyrimai.
Viena moderniausių
Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija pastate veikė 1937-1940 m. Tuo metu tai buvo geriausia laboratorija Baltijos šalyse ir viena geriausių Rytų Europoje.
„Tai buvo labai moderni, pažangi laboratorija. Įranga atkeliavo iš Prancūzijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, o emaliuoti Volviko lavos laboratoriniai stalai – net iš Islandijos”, – sakė KTU muziejaus vadovė dr. A. Veilentienė ir pridūrė, kad Žaliakalnio gyventojai bijojo šios laboratorijos ir vadino ją „dujų fabriku”. Galbūt jie baiminosi galimų sprogimų, juk čia vyko cheminio ginklo tyrimai.
Beje, ji pažymėjo, kad remiantis istoriko duomenimis, tarpukariu šiame pastate vienam nusikaltėliui žmogžudžiui galėjo būti įvykdyta mirties bausmė dujomis.
1940 m. sovietų okupacija nutraukė Tyrimų laboratorijos veiklą ir pastatas buvo integruotas į Kauno universitetą. Dabar čia mokosi KTU Cheminės technologijos fakulteto studentai.
Laboratorijose verda veiksmas
Įžengę į 313 mokslo laboratoriją išvystame šarvuotą traukos spintą, kuri buvo skirta sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti. Kabinete išlikę tarpukario laikų čiaupai, kriauklė, įvairūs laboratoriniai indai.
319 organinės chemijos mokymo laboratorijoje pluša studentai. Tai viena didžiųjų pastate esančių laboratorijų. Joje išlikę autentiški baldai, stalai, puikiai atsiskleidžia ištisiniai juostiniai langai.
Prie laboratorijų buvo įrengti ir dušai, skirti skubiai apsilieti vandeniu, jei netyčia užtikštų pavojingų cheminių medžiagų ar jos užsidegtų.
Įdomu, kad Tyrimų laboratorijos darbuotojai žemėje buvo užkasę 8 dėžės su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, metalais.
„Pokariu enkavėdistai labai ieškojo, kur paslėpti ginklai. Vieną žmogų užverbavo, tardė ir galiausiai iškasė tas 8 dėžes. Šių atsargų universitetui naudotis užteko dešimčiai metų”, – sakė dr. A. Veilentienė.
Išliko autentika
2019-2021 m. Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatas buvo atnaujintas, tačiau jame iki šių dienų išliko autentiški ąžuoliniai baldai, traukos spintos su ventiliatoriais, šarvuotos traukos spintos, kita įranga, radiatoriai, kraneliai, laiptų turėklai, durys, du „Schindler” firmos liftai, šviestuvai ir svarbiausias pastato pasididžiavimas – ištisiniai juostiniai langai. Pasak dr. A. Veilentienės, jei įvyktų sprogimas, sprogimo banga išneštų tik langus, o sienos nenukentėtų.
Liko ir biblioteka, tiesa, to laikotarpio knygų nebėra, jos buvo nurašytos sovietų okupacijos metais, kaip nereikalinga literatūra.
„Okupacijos metais vokiečiai stebėjosi Tyrimų laboratorijos įranga, tikino kažką panašaus matę tik Japonijoje. (…) Tiek vieni, tiek kiti okupantai suko galvas, kaip išmontuoti Tyrimų laboratorijos įrangą ir išsivežti, bet viskas buvo puikiai integruota ir išmontuoti nesugriaunant gelžbetoninio karkaso buvo neįmanoma”, – teigė pašnekovė.
Vyksta ekskursijos
Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijoje reguliariai vyksta pažintinės ekskursijos. Jose gali dalyvauti visi norintieji. Būtina registracija čia: [email protected] arba tel. nr. 8-37 300 633.
