NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Planai, kurie jau vaikšto NATO koridoriuose, pakeliui į Madrido viršūnių susitikimą NATO birželio mėnesį, tikimės, kad mes turėsim sprendinius, kurie galbūt padvigubins, galbūt patrigubins NATO buvimą mūsų Rytų flange, tame tarpe ir Baltijos šalyse“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su kariuomenės vadovybe trečiadienį uždarame posėdyje aptarė klausimą dėl NATO atgrasymo ir gynybos architektūros rytų flange.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė komiteto narius informavęs, „kas vyksta NATO kuluaruose ir kas kalbama kariniuose štabuose dėl ilgalaikės perspektyvos, kaip turėtų atrodyti NATO ir jų pačių buvimas mūsų regione ir pafrontėj“.
„Grėsmės yra peržiūrimos, tai diktuoja įvykiai, kuriuos matome Ukrainoj, invazija į Ukrainą, ir tikrai NATO politinė vadovybė ir karinė vadovybė turi imtis realių veiksmų, kaip užkardyti tas grėsmes ir pasirengti, jei būtų kažkokia agresija NATO šalių atžvilgiu“, – žurnalistams sakė V. Rupšys.
Jis pažymėjo, kad reaguodamas į Rusijos pradėtą karą Aljansas aktyvavo atgrasymo-gynybos planus, „yra atitinkamai generuotos pajėgos, nustatyta valdymo-vadovavimo grandinė, praktiškai pasirengta, net jei kažkas nelauktai ir įvyktų“.
V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad tiesioginės Rusijos invazijos grėsmės į NATO valstybes, įskaitant Baltijos regioną ir Lietuvą, „tikrai yra visiškai minimalios“.
„Kas buvo Ukrainoj, ką mes matėm nuo lapkričio mėnesio, kada Rusija dislokavo savo pajėgas prie Ukrainos sienos, Ukraina turėjo vykdyti planavimą, perdislokavimą pajėgų ir pasiruošti gynybai, mes tokios situacijos prie Lietuvos nematom. Planus mes turime turėti, o gynyba yra šių planų įgyvendinimas, ir tikrai šiuo metu tokios grėsmės nėra, kad mes turim pradėt apkasus kast“, – kalbėjo generolas leitenantas.
Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas taip pat akcentavo, kad apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą NATO žvalgyba pranešė prieš tris mėnesius, tad kilus tokiai grėsmei būtų laiko pasiruošti.
„Kur yra NATO privalumas? Nuostabūs žvalgybiniai gebėjimai, visi matėm, kaip tai veikė Ukrainos atveju, prieš tris mėnesius NATO žvalgyba įspėjo, kad tai, kas dabar vyksta, gali būt realybė. Vieni tikėjo, kiti netikėjo, bet taip buvo. Žvalgybinis vertinimas visada duos laiko, erdvės pasiruošt, pakelt parengties lygį, dislokuot pajėgas. Mechanizmas toks, kad mūsų priešas bus dekonstruotas, kai mums tai labiausiai reikės žinoti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Visgi, pasak komiteto vadovo, „traktuoti Baltarusijos kaip savarankiškos valstybės neišeina, todėl norint išlaikyti ryšį su NATO gynybos sistema, reikia kuo daugiau priešakinių pajėgų mūsų regione, kad būtų reakcijos laikas kuo trumpesnis iš esmės“.
G. Nausėda: laikas – „ne mūsų sąjungininkas“
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino sparčiai ruoštis papildomų sąjungininkų karių priėmimui Lietuvoje, pareiškęs, jog laikas nėra „mūsų sąjungininkas“.
NATO svarstant siųsti daugiau karių į rytinį flangą po Rusijos invazijos Ukrainoje, šalies vadovas teigė, jog Lietuva „yra pasiruošusi atlikti visus namų darbus“ sąjungininkams priimti.
„Privalome tai daryti labai greitai, nes laikas – ne mūsų sąjungininkas“, – spaudos konferencijoje po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė G. Nausėda.
Pasak jo, NATO pajėgų stiprinimas regione turi būti „ypatingos svarbos“, jų turi užtekti ne tik atgrasyti Rusijai, bet ir gintis užpuolimo atveju.
Padidinus šių metų gynybos biudžetą, 40 mln. eurų buvo skirta trijų stovyklaviečių įrengimui įvairiose šalies vietose. Jose iš viso galės apsistoti apie 2,4 tūkst. karių.
Krašto apsaugos ministerija taip pat paspartino planus steigti naują poligoną Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, šią savaitę registruodama poligono įkūrimo įstatymo projektą.
„NATO summitas (viršūnių susitikimas) ir dabartiniai dokumentai fiksuoja ambiciją stiprinti rytinį NATO flangą ir, be abejo, sukonkretins veiksmų planą, kokiu laiku, kaip greitai ir kokiomis apimtimis tai bus padaryta“, – sakė G. Nausėda.
Jis nedetalizavo, ar NATO priims sprendimus Baltijos šalyse steigti oro gynybos misiją, kuri pakeistų nuo 2004 metų vykdomą oro policijos misiją.
Aljanso šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus neeiliniame viršūnių susitikime, toks pats susitikimas planuojamas Madride birželį.
