Parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai 123 balsais „už“ priėmė 2022 metų valstybės biudžeto pataisą, numatančią beveik 300 mln. eurų didesnius asignavimus krašto apsaugai.
Pataisa numato valstybės galimybę skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą.
Pataisa įsigalios, kai ją pasirašys šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, biudžeto pakeitimas leidžia 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai.
Šiuo metu įstatyme Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti Lietuvoje augančias NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, pakeitus šių metų biudžetą bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: įsigyti salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
KAM duomenimis, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
„Tie pirkimai, kurie buvo numatyti atlikti po keliolikos metų, yra ankstinami arba tai yra visiškai nauji pirkimai. Esu minėjęs, kad iš naujų pirkimų yra amerikiečių kariniai dronai, numatyti, jeigu pavyks, įsigyti sraigtasparnių, bet čia ne tie, kurie numatyti iš anksčiau, už kuriuos yra apmokėta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Ryšio priemonės, papildomos šarvinės liemenės, ryšio įranga, medicininės priemonės, kibernetiniam saugumui ir amunicijai įsigyti“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, įsigijimų planas buvo didesnis, tačiau „visų pinigų mes nespėtume per tuos devynis mėnesius panaudoti“, todėl dalis lėšų bus panaudota kitąmet.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
