Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagalbą jiems teikiančių organizacijų atstovai sako, kad didės ir paramos poreikis. Vienas didžiausių iššūkių, pasak jų – būsto poreikis.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė teigė, kad į Lietuvą jau atvyko 11,3 tūkst. pabėgėlių.
„Šiandien dirba virš 3 tūkst. savanorių įvairiausiose veiklose. Mūsų pagrindas padėti žmonėms, kurie jau atvykę į Lietuvą. Paskutiniais duomenimis, tokių yra 11,3 tūkst. Kas neramina, kad augimas yra po tūkstantį per parą, matome, kad ir ne tik rankų, bet ir humanitarinės pagalbos tikrai reikės daugiau“, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė K. Meidė.
Vienas savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis teigė, kad šiuo metu sunkiausia pabėgėliams rasti būstą Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Šiuo metu mums sunkiausia rasti butų Vilniuje ir Klaipėdoje, taip pat, aišku, visoje Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje sakė E. Jakilaitis.
Jo teigimu, padedant surasti būstą, prioritetas teikiamas miestų ar miestelių centruose esantiems laisviems butams arba namams, kuriuose negyvena šeimininkai.
„Idealus atvejis, kada žmonės turi laisvą namą mieste arba miestelyje, todėl, kad reikalinga vaikams infrastruktūra, ir tikrai pradės galvoti apie darželį, mokyklą, būrelius ir taip toliau. Žinome, kad tarp vaikų, kurie atvyksta, yra ir pasaulinio lygio penkiakovininkai, muzikai, (…) žmonės, kurie turi konkrečių poreikių ir pasiekimų“, – sakė E. Jakilaitis.
Antrasis prioritetas, pasak jo, yra laisvi būstai, kuriuose gyvena šeimininkai, tačiau taip pat yra vienas ar du laisvi kambariai.
„Ir tik paskui jau kreipiame žmones į ankštus butus, kur yra keturiasdešimt kelių kvadratų butas“, – sakė E. Jakilaitis.
Anot jo, pabėgėliai Lietuvoje esančių registracijos centrų nepalieka tol, kol jiems nėra randamas būstas, o, anot E. Jakilaičio, „kartais tai užtrunka ir iki keliolikos valandų“. Anot jo, taip pat planuojama kalbėtis su valstybės institucijomis dėl paskatų gyventojams skiriantiems būstus pabėgėliams.
„Girdint, kad kai kuriose valstybėse tarkime nuo antro mėnesio valstybė prisideda kažkokiais finansiniais indėliais tiems žmonėms, kurie priima karo pabėgėlius. (…) Galvojame, kad mėnuo tikrai yra tas laikas, kiek tu gali priėmęs šeimą ir komunalinius mokesčius už ją sumokėti, ir visa kaip prisidėti. (…) Savanorystė ir entuziazmas nėra begalinis resursas“, – sakė E. Jakilaitis.
Pasak E. Jakilaičio, iniciatyva „Stiprūs kartu“ Lietuvoje apgyvendino 4,7 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų – 1,7 tūkst. vaikai.
„Stiprūs kartu“ atstovai Lenkijoje prie sienos su Ukraina taip pat yra įkūrę pabėgėlių centrą, kurį numatoma išlaikyti bent iki kovo 23 d. E. Jakilaičio teigimu, viena diena, įskaičiuojant pabėgėlių logistiką, apgyvendinimą ir maitinimą, kainuoja apie 16 tūkst. eurų.
Kasdien iš pabėgėlių centro į Lietuvą išsiunčiami 3–4 autobusai, taip pat iš skirtingų Lenkijos-Ukrainos pasienio punktų į centrą 6–7 mikroautobusai.
Pasak K. Meidės, Raudonasis kryžius kartu su „Caritu“, „Maltiečiais“, Maisto banku ir „Gelbėkit vaikus“ ukrainiečiams yra surinkę 2,5 mln. eurų paramos, iš jų 1,2 mln. eurų jau panaudoti įvairiems higienos, maisto paketams. Ji taip pat kalbėjo, kad atvykstantiems žmonėms reikia ir psichologinės paramos.
„Kai matai tas moteris, kurios palikę vyrus ginti tėvynės su mažais vaikais, palikę viską, ką užgyveno, sutaupė, tikrai tos moralinės ir psichologinės pagalbos tiems žmonėms reikia“, – sakė K. Meidė.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį vyks į Varšuvą, kur su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moravieckiu) aptars paramą Ukrainai.
Jungtinės Tautos penktadienį skelbė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo savo karinę invaziją, iš Ukrainos pabėgo jau 2,5 mln. žmonių, o šalies viduje dėl karo buvo perkelti dar 2 mln. gyventojų.
