Policija, remdamasi ekspertų išvadomis, dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie keliasdešimties interneto portalų, tarp jų – ir oficialus Kremliaus tinklalapis, keli portalai, skelbiantys informaciją lietuvių kalba.
Premjerė Ingrida Šimonytė užsimena, kad rengiamos ir įstatymų pataisos, kaip veiksmingiau kontroliuoti tokius pažeidimus bei tikina, kad žiniasklaidos bei apskritai informacijos laisvės principas neturėtų apimti ir skleidžiamo melo.
Sąraše – ir lietuviški, ir rusiški portalai
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad apribota prieiga prie keliasdešimties tinklalapių, tai padaryta įvertinus kelių institucijų siūlymus – Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos taip pat ir Valstybės saugumo departamento bei kitų.
Vis dėlto policija konkrečių tinklalapių neįvardija, tik pabrėžia, kad sąrašas „nuolat pildomas“.
Savo ruožtu Interneto žiniasklaidos asociacija BNS informavo, kad policijai siūlė riboti šiuose tinklalapiuose skelbiamą turinį: sputniknews.lt, sputniknews.ru, ekspertai.eu, lenta.ru, ria.ru, ria.ru/lenta, rbc.ru, rt.com, kremlin.ru, en.kremlin.ru, smotrim.ru, tass.ru, tvzvezda.ru, vsoloviev.ru, ltv.ru, vesti.ru, online.sberbank.ru, zakupki.gov.ru, baltnews.ru, regnum.ru, iz.ru, eadaily.com.
Prieiga apribota ir prie laisvaslaikrastis.lt, bukimevieningi.lt, musutv.lt, ausra.info, kazimierasjuraitis.lt, musutv.lt, neredaguota.lt, baltnews.lt, nepriklausomizurnalistai.eu, klaipeda1945.org, pressjazz.tv, 3min.lt, 20min.lt bei kitų tinklalapių lietuvių, rusų kalbomis.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, jau pirmosiomis dienomis naujienų portalų skaitytojai pastebėjo išaugusius dezinformacijos ir karo propagandos srautus iš įvairių interneto svetainių ir aktyviai siuntė nuorodas redakcijoms.
„Tad asociacija, matydama, kad toks turinys plinta žaibišku greičiu ir situacija gali tapti sunkiai valdoma, kreipėsi į atsakingas institucijas su pasiūlymu įvertinti suformuotą sąrašą svetainių ir jų turinį, o prireikus, imtis veiksmų“, – BNS teigė ji.
L. Bušinskaitė taip pat patikino, kad sąrašas nuolat yra pildomas, o šiuo metu jis dažniausiai pasipildo „pilietiškų skaitytojų atsiųstomis nuorodomis į abejonių keliančias svetaines“.
„Skaitytojų laiškai su nuorodomis yra persiunčiami atsakingoms institucijoms, kurios analizuoja situaciją ir priima vienokius ar kitokius sprendimus. Na, o didžiausias skaitytojų auditorijas turintys šalies naujienų portalai kviečia ir toliau žmones išlikti pilietiškais bei atkreipti dėmesį į abejotiną turinį skelbiantis svetaines, dalintis jų adresais“, – sakė ji.
Grėsmė padidėjo prasidėjus karai Ukrainoje
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad tarnyba ir anksčiau gaudavo informacijos apie svetaines, socialinių tinklų paskyras, kurios „sistemingai dirbo propagandos kryptimi, tačiau iki karo Ukrainoje nebuvo realios grėsmės“.
„Matome, kad propaganda yra ypač suaktyvėjusi, tą matau ne tik aš, bet ir žiniasklaida, visa visuomenė. Įsigaliojus nepaprastajai padėčiai Lietuvoje, taip pat Terorizmo direktyva yra perkelta į nacionalinę teisę – Visuomenės informavimo įstatymą, tai paskatino imtis aktyvesnių veiksmų“, – BNS teigė G. Ramanauskaitė.
Anot jos, tarnyba daugiau atsakinga už lietuvišką turinį, tuo metu policija su kitomis institucijomis imasi tinklalapių, kuriuose skelbiama informacija kitomis kalbomis, kontrolės.
G. Ramanauskaitė taip pat patvirtino, kad Vyriausybė trečiadienį imsis „skubių sprendimų“ siekiant suvaldyti propagandą, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba savo ruožtu turi skubiai pateikti siūlymus Kultūros ministerijai dėl teisės aktų keitimo ilgalaikiams sprendimams.
Tarnyba taip pat jau teigia fiksavusi apie daugiau nei 1000 atvejų dėl karo kurstymo socialiniuose tinkluose, didžioji dalis jų – „Facebook“, dalis – „Youtube“ platformoje, jų paprašyta pašalinti informaciją.
Premjerė: blokuojama „išvirkščia tikrovė“
Premjerė I. Šimonytė sako, kad ribą tarp informacijos laisvės ir siekio užkirsti kelią propagandai „nubrėžti nėra labai lengva“.
„Bet taikyti tokiems portalams, kaip oficialūs propagandos portalai Kremliaus ir panašių režimų kažkokio žodžio laisvės principą, man atrodo, yra labai sudėtinga, ypač dabar, kai iš esmės tai, kas vyksta, toli perspjauna George’ą Orwelą“, – Vyriausybėje žurnalistams teigė premjerė.
„Tikrovę ne tai, kad bandoma pakeisti, ją bandoma išversti išvirkščią. Nematau labai didelio skirtumo tarp „Sputniknews“ ar panašių resursų ir šitų oficialių portalų, kurie skleidžia lygiai tą pačią informaciją, kuri yra melaginga“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, Lietuvoje toleruojamos įvairios nuomonės, „tol, kol jos nepasiekė Baudžiamojo kodekso nubrėžtų ribų“, ir taip yra net ir tada, kada tos nuomonės, „man atrodo, absoliučiai nepriimtinos“.
„Bet vis dėlto mes esame demokratinė šalis šiuo atveju, kalbame apie tuos resursus, kurie yra skirti tiesiai šviesiai paprastai – propagandai skleisti. Tai gal jūs ką nors galėtumėte sau įdomaus sužinoti ir žiūrėdami „Pervij Baltiskij“ ar „Russia Today“, ar kažkokius kitus resursus. Bet, man atrodo, šiuo metu, kai yra nepaprastoji padėtis, šis melo skleidimas turi daug didesnę žalą, nei naudą kažkam pažiūrėti, kokių dar melų gali prisigalvoti atskiras resursas“, – sakė ji.
Pasak I. Šimonytės, bus rengiamos įstatymų pataisos, kuris bus skirtas reguliavimui kovojant su propaganda ir karo kurstymu įprastiniu, ne nepaprastosios padėties režimu. Premjerė nesukonkretino, kokie tai bus pasiūlymai.
„Įstatymų pataisos teberengiamos, diskusijų yra nemažai, kai jos bus parengtos, manau, tada institucijos ir pristatys“, – kalbėjo premjerė.
