Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sekmadienį pranešė, kad siūlys dar šiemet didinti Lietuvos gynybos biudžetą, taip pat prašys NATO sąjungininkių palikti šalyje dislokuotas papildomas pajėgas ilgesniam laikui.
Apie tai jis paskelbė paaiškėjus, kad Rusijos kariai lieka Baltarusijoje ilgesniam laikui nei skelbta anksčiau, ir tebesitęsiant įtampai dėl galimos Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Aš siūlyčiau šių metų biudžete numatyti korekcijas“, – BNS sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, padidintas šių metų gynybos biudžetas leistų įgyvendinti anksčiau priimtus sprendimus spartinti ginkluotės įsigijimus.
„Užbaigti įsigijimų procesus dabartinių resursų, akivaizdu, trūks, todėl dabartinėje situacijoje aš siūlyčiau numatyti reikalingus resursus tiems pagreitintiems įsigijimams“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuva yra nutarusi ankstinti salvinės ugnies sistemų bei kovinių dronų įsigijimus. Pasak ministro, ankstinamų pirkimų yra ir daugiau, tačiau kol kas jie nebus viešinami.
A. Anušauskas teigė, kad apie siūlymą šiemet ankstinti gynybos biudžetą yra informuotas prezidentas Gitanas Nausėda ir Vyriausybė.
Jis tvirtino besitikintis, kad šalies politiniai lyderiai susitelks šiam sprendimui, nepadarydami atnaujinto biudžeto priėmimo „pageidavimų koncertu“.
„Nepaisant sudėtingos saugumo situacijos, biudžeto atidarymas yra atidarymas ir pageidavimų koncertui per priėmimą, – teigė ministras. – Tai nėra paprastas procesas, bet manau, kad mūsų šalies politiniai lyderiai susitelks“.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Ilgalaikis buvimas
A. Anušauskas taip pat sakė, jog kitą savaitę prašys NATO sąjungininkių, kad prastėjant saugumo situacijai jos Lietuvoje pastaruoju metu dislokuotus papildomus pajėgumus paliktų ilgiau.
Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šią savaitę šalyje dislokavo papildomus 350 karių, šiame vienete dalyvaujanti Norvegija taip pat nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių. Britanija į Lietuvą atsiuntė nedidelę grupę žvalgybos karių.
„Kitą savaitę teks susitikti su Lietuvoje pajėgas turinčių šalių gynybos ministrais, kalbėsime apie ne trumpalaikį, o ilgalaikį papildomų pajėgų buvimo poreikį Lietuvoje“, – sakė krašto apsaugos ministras, patikslinęs, jog Lietuvoje lankysis Vokietijos ir Danijos gynybos ministrai.
Anot jo, naujausia padėtis regione turėtų lemti, kad Jungtinės Valstijos ir NATO papildomai vertins grėsmės Aljanso šalims.
Ministro teigimu, Lietuvoje buvo ruoštasi Rusijos karių pasilikimui Baltarusijoje.
„Kaip visada sakėme – tai nėra pasilikimas, iš pat pradžių tai vertinome kaip Baltarusijos okupaciją ir šios pajėgos, kurios įžengė į Baltarusiją, nesiruošia išeiti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Baltarusija de facto yra paversta Rusijos dalimi, beliko tik tai įforminti. Pajėgų buvimas yra viena iš to dalių“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, Rusijos kariai Baltarusijoje kol kas nekelia tiesioginės grėsmės Lietuvai, tačiau „susidorojus su Ukraina“ tos pajėgos būtų nukreiptos į kitas kaimynines Baltarusijos šalis – Lietuvą ir Lenkiją.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmadienį pareiškė, kad palikdama karius Baltarusijoje Rusija neįvykdė savo pažadų.
„Tai aiškus pasirengimas pulti Ukrainą link Kijevo ir šliaužianti Baltarusijos aneksija“, – tviteryje rašė G. Landsbergis, pridūręs, jog tai reikšmingai keičia saugumo situaciją su Baltarusija besiribojančiose šalyse.
Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje.
Pratybos Baltarusijoje, kurių aktyvioji dalis prasidėjo praėjusią savaitę, turėjo tęstis iki vasario 20-osios.
