Vokietijos gynybos ministerija, reaguodama į pastaruoju metu vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus prie Ukrainos sienų ir blogėjančią saugumo situaciją Baltijos šalyse, šią savaitę dislokuoja Lietuvoje papildomus karinius pajėgumus. Pirmadienį į Lietuvą atvyko pirmieji papildomi vokiečių kariai.
„Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į Lietuvą yra svarbus ir laiku priimtas sprendimas, demonstruojantis NATO solidarumą, vienybę ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai”, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vokietija skiria papildomus karius Rukloje esančiai NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei. Vokietijos vadovaujamoje kovinėje grupėje papildomai dislokuojami kariai prisijungs prie šiuo metu joje tarnaujančių 1200 sąjungininkų karių, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė rotaciniu principu Lietuvoje yra dislokuojama nuo 2017 metų. Nuo pat NATO bataliono dydžio kovinės grupės Lietuvoje įsteigimo pradžios buvo numatyta, kad pagal poreikį į Ruklą gali būti siunčiamas ir kovinių paramos vienetų pastiprinimas.
„Papildomi kariai į Lietuvą atvyko praėjus vos kelioms dienoms po sprendimo priėmimo. Tai stiprus signalas: esant poreikiui, kovinė grupė gali būti pastiprinta labai operatyviai”, – sakė karius pasitikęs NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Danielis Andra.
Per penkerius metus NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje iš viso jau tarnavo apie 15 tūkstančių karių iš 9 valstybių. Karius ir civilinį personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.
