Nors vestuvės įprastai yra šventė, kurioje jaunuosius sveikina visi artimiausi žmonės nuo senelių iki draugų, dalis kauniečių šį svarbų gyvenimo žingsnį norėtų žengti inkognito. Slapukams kliūva teisinė prievolė apie civilines santuokas iš anksto skelbti savivaldybių portaluose. „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai kilo klausimas, ar galiojanti tvarka apskritai yra teisėta, bet institucijos turi savų argumentų.
Žino, kad negerai, bet…
Su minėta prievole neseniai susidūrusi portalo skaitytoja nusprendė išsiaiškinti, kodėl sutuoktinių vardai ir gimimo datos yra prieinami kiekvienam interesantui. Moteris paskambino į Kauno savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyrį, kur jai mandagiai pasiteisino esantys situacijos įkaitais, tiesiog veikiančiais pagal įsakymą.
„Skambinau ir į Vilniaus metrikaciją, klausiau, kokiu pagrindu jūs skelbiate asmeninius duomenis. Man pasakė įsakymo numerį ir paskaitė visą punktą. Sakė, „žinome, kad čia asmens duomenys, bet yra įsakymas ir privalome juo vadovautis“, – formalistiniu požiūriu nusistebėjo kaunietė.
Jai pastebėjus, jog tai yra jautrūs asmens duomenys, Vilniaus valdininkai pripažino suprantantys situacijos problemiškumą, tačiau negalintys veikti prieš Teisingumo ministerijos įsakymą ir privalantys duomenis viešinti.
„Įmones baudžia už kiekvieną pirstelėjimą, o tokiu atveju skelbia ir nesvarbu, kad įsakymas prieštarauja įstatymui“, – svarstė skaitytoja, tuo metu institucijos pasiskubino išaiškinti, kad asmens pageidavimas nėra absoliutus kriterijus tam tikriems duomenimis (ne)skelbti.
Prieštarauti neturi teisės
Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio vedėja Vaineta Munderzbakienė patvirtino, kad apie prašymą įregistruoti santuoką šiuo metu viešinama savivaldybės interneto svetainėje ar kitais civilinės metrikacijos įstaigos pasirinktais būdais. Sąraše nurodomi būsimų sutuoktinių vardai, pavardės, gimimo datos ir numatytas santuokos registravimo laikas.
„Civilinės metrikacijos įstaigos viešas norinčių susituokti asmenų duomenų skelbimas vykdomas remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 6 str. 1 d. c p., todėl šiuo atveju jaunieji neturi teisės prieštarauti, kad jų asmens duomenys būtų skelbiami“, – sakė V. Munderzbakienė.
Anot jos, teisinė prievolė viešinti sutuoktinių asmens duomenis įtvirtinta 2016 m. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (CBART) V sk. 73 p. ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (CBARĮ) 16 str. O kadangi veikiama pagal nacionalinius įstatymus, pačiame BDAR numatyta, kad toks duomenų tvarkymas yra teisėtas.
„Be to, laikantis CBARĮ 17 str., bet kuris suinteresuotas asmuo gali pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, jog yra kliūčių sudaryti santuoką. Taigi informacijos apie būsimą santuoką skelbimo tikslas – sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims pareikšti apie Civiliniame kodekse nustatytas kliūtis sudaryti santuoką“, – pridūrė V. Munderzbakienė.
Civilinės metrikacijos poskyrio vedėjos teigimu, būsimų jaunavedžių prašymų, kad jų pavardės nebūtų viešai skelbiamos civilinių santuokų sudarymo sąraše, savivaldybė sulaukia retai.
Savaime nėra pažeidimas
Panašiai „Kas vyksta Kaune“ siųstame komentare argumentavo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė. Ji nurodė, kad asmens duomenų tvarkymas turi būti pagrįstas bent viena teisėto tvarkymo sąlyga, įtvirtinta BDAR 6 ar 9 str., o asmens duomenų viešinimas internete savaime nėra laikytinas pažeidimu.
„Duomenų valdytojas privalo įvertinti, kokiu tikslu ir kokia apimtimi yra būtina viešinti asmens duomenis, jeigu tai daryti būtina. Sutikimas nėra vienintelė teisėto tvarkymo sąlyga, kuria gali būti pagrįstas asmens duomenų tvarkymas, aptariamu atveju – viešas paskelbimas.
Reikalavimas viešai skelbti asmens duomenis gali būti nustatytas teisės akte, kuris taikytinas duomenų valdytojui. Tokiu atveju asmens duomenys turėtų būti viešinami to konkretaus teisės akto nustatyta tvarka ir apimtimi, vadovaujantis BDAR 6 str. 1 d. c p. įtvirtinta sąlyga“, – sutuoktinių išslaptinimą nacionaline teisėtvarka grindė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Bent dvi savaitės iki vestuvių
Kaip pažymėjo VDAI atstovė, vadovaujantis CBARĮ 16 str. 1 ir 2 d., apie prašymą įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos įstaiga teisingumo ministro nustatyta tvarka viešina ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki santuokos registravimo dienos. Skelbime nurodomi duomenys, prieš tai išvardyti V. Munderzbakienės, taip pat konkrečiai įtvirtinti teisės aktuose.
Vadovaujantis CBART 73 p., apie prašymą įregistruoti santuoką viešai skelbiama savivaldybės ar konsulinės įstaigos interneto svetainėje. Paprastai minėta informacija teikiama savivaldybės portaluose – daugiau ar mažiau panaršius, „Kas vyksta Kaune“ pavyko rasti, kas artimu metu tuokiasi penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų rajonuose.
R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė reziumavo, kad duomenų valdytojas turi teisę viešinti informaciją tokia apimtimi, kurią nustato konkretus teisės aktas.
Ministerija: reikalavimas yra perteklinis
Naujienų portalui pateiktame išaiškinime teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė pakartojo, kad apie prašymą įregistruoti santuoką šiuo metu teisėtai skelbiama vadovaujantis teisingumo ministro patvirtintomis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis.
„Minėtas viešo skelbimo reikalavimas buvo įtvirtintas tam, kad, vadovaujantis CBARĮ 17 straipsniu, bet kuris suinteresuotas asmuo turėtų teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, paskelbusiai apie prašymą įregistruoti santuoką, jog yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų kliūčių sudaryti santuoką.
Kita vertus, įvertinę, kad civilinės metrikacijos įstaigos iš esmės iš asmenų negauna pranešimų apie kliūtis sudaryti santuoką, o patikrinti, ar kliūčių nėra, galima remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, manome, kad reikalavimas skelbti viešai apie prašymą įregistruoti santuoką yra perteklinis ir praradęs aktualumą“, – nurodė G. Grigaitė-Daugirdė.
Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija parengė CBARĮ 4 ir 13 str. pakeitimo bei 16 ir 17 str. pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, kuriuo pasiūlė CBARĮ 16 str., įtvirtinantį prašymo įregistruoti santuoką viešą skelbimą, pripažinti netekusiu galios. Projektas Vyriausybei pateiktas 2022 m. sausio 19 d., grąžintas ministerijai pavasario pradžioje ir darkart teiktas kovo 8 d. Šiuo metu su įstatymo pakeitimo projektu dirba Vyriausybė, jį peržiūrėti galima čia.
Registrų centro duomenimis, Kauno miesto Civilinės metrikacijos poskyryje 2021 m. registruotos 1878 santuokos, 969 ištuokos, 3105 gimimai ir 4679 mirtys.
