Antradienį Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje pristatyta Mildos Žiūkaitės kuruojama paroda „Nuo vandalizmo iki paveldo: Kauno gatvės menas“. Joje atskleidžiamos sovietmetį siekiančios urbanistinio meno ištakos Kaune.
Parodoje pateikiamos skirtingais dešimtmečiais vyravusios urbanistinio meno formos Kaune, tuometinės žiniasklaidos reakcijos į piešėjus. Pažymima, kaip XX a. pab. vandalizmu laikytas užsiėmimas virto miestiečių mylimu menu ir jam jau taikomos apsaugos priemonės.
Kaune grafičiai – nuo 1986-ųjų
M. Žiūkaitė pasakojo, kad Kaunas – išskirtinis Lietuvos miestas, nes pirmasis grafitis čia buvo nupieštas anksčiausiai, dar 1986 m., pradininkas – Ričardas Jankevičius. Probėgšmais paišyti gatvėje jis pradėjo keleriais metais anksčiau.
„Sovietų sąjungoje pirmieji grafičius piešti pradėjo latviai, maždaug 1984 metais. Kaunietis Ričardas Jankevičius užmezgė su jais ryšius ir kai kituose Lietuvos miestuose apie grafičius net nesvajojo arba buvo piešiami paprastesni įrašai prieš tarybų valdžią, R. Jankevičius jau piešė grafičius, kildinamus iš hiphopo kultūros“, – sakė M. Žiūkaitė.
Vieni džiaugiasi, kiti peikia
Paveldosaugos specialybės magistro darbe M. Žiūkaitė Kauno gatvės meną tyrinėjo kaip naują paveldo rūšį. Išanalizavusi apie 200 periodikos straipsnių ji konstatavo, kad kauniečiai palankiau žiūrėjo į grafitininkus, nei kitų miestų gyventojai.
„Tarkim, Vilniuje buvo dažnos antraštės: „koloradas”, „niokotojas”, „parazitas” ir kiti žiaurūs epitetai, o Kaune net apie nelegalaus meno kūrėjus kalbėta švelniau, džiaugiamasi jų darbais, aprašomi grafičių turnyrai, suteikiamos legalios sienos, menininkų darbais domisi verslininkai“, – vardino M. Žiūkaitė.
Ji pažymėjo, kad 2000-ųjų pradžioje Kaune buvo suteikiami fasadai įvairioms įmonėms, kad dekoruotų jas grafičiais. Mieste padaugėjo ir neofreskų – didelio mastelio darbų. 2014 m. Kaune startavo gatvės meno festivalis „Nykoka“. 2018 m. Kauno turizmo informacijos centras pristatė žemėlapį „Sienografo užrašai“ su 56 įsimintinais gatvės meno darbais Kaune.
„Kaunas pradėtas tituluoti gatvės meno sostine Lietuvoje“, – teigė. M. Žiūkaitė.
Gyventojai prisiriša prie gatvės meno
Gatvės menu M. Žiūkaitė susidomėjo 2013 m. Ji ėmė pastebėti grafičius eidama į mokyklą, atkreipdavo dėmesį į skirtingose miesto vietose atsirandančius naujus piešinius, neofreskas, tokias kaip „Senelis išminčius“ (aut. T. Šimkus ir Ž. Amelynas) ir pan. Keliaudama užsienyje ji miestus tyrinėdavo su gatvės meno žemėlapiu rankose.
Jos teigimu, prie gatvės meno prisirišama.
„Urbanistinio meno tyrėjai sako, kad panaikinus tam tikrus gatvės meno darbus, žmonėms gali kilti stresas, nes jie kasdien veda šunį, eina į darbą ar mokyklą ir mato konkretų grafitį. Man tapo mielas 2021 m. ant namo Partizanų g. 120 atsiradęs T. Vincaičio-Plūgo darbas „Kasdieniai džiaugsmai“, kurį dažnai praeinu. Būtų nemalonu, jei jį panaikintų. Visgi, namų fasadai renovuojami, grafičiai dingsta“, – atkreipė dėmesį M. Žiūkaitė.
Ne visus būtina saugoti
Ar visus gatvės meno kūrinius reikia saugoti? Anot pašnekovės, sprendžia gyventojai.
„Jei darbas niekam nekelia emocijų – galima nutrinti. Kai buvo siekių uždažyti „Senelį išminčių“, kilo pasipriešinimas, sukurta feisbuko grupė „Išsaugokime „Senelį išminčių“, kitos iniciatyvos, kai patys gyventojai priešinosi nutrynimui. Žmonės prisirišo prie kūrinio, jis tapo labai svarbiu miesto identiteto simboliu. Kai kuriuos darbus jau matome ant magnetų, maišelių, drabužių, štai ant palaidinės puikuojasi dramblys iš Vytenio Jako kūrinio „Rožinis dramblys“, – kalbėjo M. Žiūkaitė.
Užpaišo ir valstybės simbolius
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vadovas Jonas Vaičenonis atkreipė dėmesį, kad gatvės meną kartais neplanuotai užpaišo, ir ne tik jį – netikėtai dingsta valstybės simboliai.
2018 m. Savanorių prospekte požeminėje perėjoje buvo atlikti tvarkymo darbai, kurių metu darbininkai uždažė koliažą su kauniečiais ir jų kasdieniniais siužetais gatvėje (aut. „Gyvos Grafikos“ studija).
„Panašus atvejis 2005 m. vyko Kauno rotušėje. Ją tvarkant netikėtai pradingo XVII a. ant rotušės sienos nupiešti Gediminaičių stulpai, kurie tais laikais reprezentavo valdovą. Autentiškas tapybos elementas buvo uždažytas juodais jugoslaviškais dažais. Ar darbininkai galvojo ką daro?“, – klausė J. Vaičenonis.
2015 m. ši problema buvo iškelta. Darbų ėmėsi restauratoriai. Nuo 2018 m. seniausias valstybingumo simbolis vėl džiugina praeivius.
„Reikia tikėtis, kad kai rotušė vėl užsidaro remontui, kažko panašaus nenutiks“, – pridūrė J. Vaičenonis.
Gatvės menas – laikinas
Menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas pasakojo grafičius piešti pradėjęs 1989 m., dėl kūrinių užpaišymo ar dingimo jis tikino nesikremtantis.
„Pradėjęs piešti grafičius apie tokius dalykus kaip paveldas net nesapnavome, dribome ne dėl to, kad paliktume paveldą. Tačiau gerai, kad piešiniai dokumentuojami, archyvuojami. (…) Pats dėl užtušuotų savo darbų nesikremtu. 2015 m. ant Savanorių pr. 137 namo sukūriau kūrinį „Labas“ tarp gėlių, o 2020 m. jis buvo užpieštas Kauno „Žalgirio“ tema. Nieko baisaus, gatvės menas – laikinas menas“, – sakė T. Vincaitis-Plūgas.
