Metų pradžioje įsigaliojo pluoštas Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų ir papildymų, daliai kurių buvo numatytas mėnesio pereinamasis laikotarpis, o jo metu už pažeidimus vairuotojai sulaukdavo nebent įspėjimų. Policijos atstovai nenurodė, kiek kokios trukmės jis galėtų būti, užtat Vilniaus ir Kauno savivaldybės pažadėjo, kad nuolaidos numatytos mėnesiui. Tiesa, laikinai atsisakyti taikyti sankcijas buvo įsipareigota ne už visus KET pažeidimus, įsigaliojusius metų pradžioje, o tik pažeidus naują reikalavimą, draudžiantį automobilius statyti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos.
Vasario pradžioje Vilniaus rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Dermantė informavo, kad parengiamąjį laikotarpį rengiamasi atšaukti, bet kada tai bus, tiksliai neįvardijo.
„Bus sukviesta spaudos konferencija, pranešime“, – informavo sostinės savivaldybės atstovė.
„Delfi“ žiniomis, Kauno ir kitų miestų savivaldybės nuo vasario pradžios jau taiko sankcijas pažeidėjams. Policija milžiniškomis nuobaudomis pagal požymius, nurodytus naujausiuose KET pakeitimuose, žada apdalinti tik tuos vairuotojus, kurie chuliganiškai manevruoja keliuose.
Socialinis atspalvis
Kodėl pačių didžiausių Lietuvos miestų savivaldybės tiek daug dėmesio skiria KET pakeitimui, kuriame kalbama apie eismo organizavimą gatvių ir įvažiavimų sankirtose? Akivaizdu, kad tai ne vien eismo saugumo, bet ir socialinė problema. Didžiuosiuose šalies miestuose jau senokai tapo per ankšta privačiam transportui. Įtampos nejaučia tik tie vairuotojai, kurie turi privačius namus, garažus, dengtas ar atviras parkavimo vietas.
Kitiems pasistatyti automobilį, ypač – vakarais, kada kaimynai jau yra sugrįžę iš darbo, virsta didžiuliu galvos skausmu. Dažniausiai su tuo susiduria daugiabučiuose namuose gyvenantys vairuotojai, neišgalintys įsigyti nuosavo garažo ar kitos mašinai statyti pritaikytos vietos. Šiuo požiūriu tai jau yra problema su socialiniu atspalviu. Maža to, net jei Vilniuje ar Kaune gyvenantis vairuotojas ir turi pakankamai finansų, tikslas jam vis tiek dažnu atveju yra nepasiekiamas, kadangi tiesiog nėra pakankamos garažų ar stovėjimo vietų pasiūlos.
Mašinos statomos visur, kur tik randama laisvos erdvės, tarp jų – ir sankirtose prie įvažiavimų į gyvenamąsias teritorijas. Patys įžūliausi vairuotojais sankirtas sugeba kartais užblokuoti net iki pusės. Tokiu būdu pastatyti automobiliai užstoja vaizdą, todėl sunku įvertinti, kas darosi gatvėje ar teritorijoje, į kurią įvažiuojama ar iš kurios išvažiuojama. Ir tai neretai tampa eismo įvykių priežastimi.
Sustatytos šalia įvažiavimų-išvažiavimų į gyvenamąsias teritorijas mašinos užveria kelią ir neretai trukdo atlikti savo darbą šiukšliavežiams, greitosios pagalbos ir ugniagesių, kitų specialiųjų tarnybų komandoms. Draudimas statyti automobilius arčiau nei 5 m nuo tokių važiuojamųjų dalių susikirtimų ir pačiose sankirtose lyg ir turėtų išspręsti problemas. Bet vėlgi: kyla klausimas, o kur vairuotojai turėtų dėti „už borto“ atsidūrusias transporto priemones, kurios anksčiau buvo statomos 5 m atstumu nuo gatvių ir gyvenamųjų teritorijų sankirtų?
Padėtį stengtasi gludinti
Tikslaus atsakymo į šį klausimą nepateikė nei KET pataisas inicijavusi Susisiekimo ministerija (SM), nei jas palaiminęs Seimas. Pataisos papiktino ne vieną didžiųjų miestų vairuotoją, kurių dauguma gyvena daugiabučiuose namuose. „Nevienareikšme“ situaciją vadino ir Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų asociacijos (DNKPA) prezidentas Sigitas Čirba. Miestai atsidūrė tarytum tarp kūjo ir priekalo. Kadangi jie privalo paklusti įstatymams, bet kartu baiminasi galutinai užrūstinti automobilius vairuojančius miestiečius. Pereinamasis laikotarpis ir buvo skirtas neigiamai reakcijai suminkštinti.
Tarkim, Vilniuje vietoje nuobaudų mažesniu nei 5 m atstumu nuo įvažiavimo į gyvenamąją teritoriją automobilį pastačiusiems vairuotojams buvo pažadėta dalinti informacinius lapelius. Atlaidžiau buvo žadama vertinti pažeidimo atvejus, kai išvažiavimai išeina į mikrorajonų vidines gatveles, o jose automobilių greitis neviršija 10-20 km/val. Esą tada eismo saugumui jokio pavojaus nėra. Pereinamasis laikotarpis savivaldybėms buvo reikalingas ir tam būtinoms administracinėms procedūroms atlikti, kurios nebuvo atliktos iki KET pakeitimų įsigaliojimo. Pavyzdžiui, dauguma jų tik po Naujųjų paskelbė konkursą automobilių nuvilkimo paslaugoms pirkti.
Nepaisant visko, daugumos didžiųjų miestų savivaldybių valdžia SM inicijuotas pataisas vertina teigiamai.
„Kol kas šis reikalavimas chaoso nekelia. Taip, gali būti tam tikrų nepatogumų, nes reikės palikus automobilį paėjėti kiek toliau, tačiau saugumui visuomet turėtų būti teikiama pirmenybė“, – tvirtino Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis, o jo atsakymas tipiškas ir kitoms savivaldybėms.
Kur Šiaulių savivaldybė siūlytų miestiečiams statyti savo automobilius, jei vietų nebeužteks gatvėse ir aikštelėse? Pasak E. Bivainio, „mieste pakankamai gerai išvystytas viešasis transportas, tad visuomet gyventojams pirmiausia rekomenduojama rinktis jį ir gerai pagalvoti, kur jie laikys savo asmeninį automobilį, ypač tada, jei šeimoje yra ne viena transporto priemonė“.
Saulės miesto savivaldybės atstovas patikino, kad Šiauliai pagal esamas finansines galimybes pastaraisiais metais nuolat didina stovėjimo vietų skaičių daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose, rekonstruodama gatves, automobilių stovėjimui pritaikydama kelkraščius.
„Savivaldybė finansiškai prisideda prie projektų, kai daugiabučių namų savininkai rekonstruoja daugiabučių kiemus ir juose numato daugiau vietų automobiliams. Tačiau bendrąja prasme žiūrint, automobilių parkavimo vietų didinimas nėra savivaldybės ir valstybės prioritetas. Mūsų tikslas yra gerinti sąlygas viešam transportui, dviračiams ir kitoms alternatyvioms automobiliui judėjimo priemonėms“, – pabrėžė E. Bivainis.
Pesimistinės gaidelės
Tuo tarpu S.Čirba neabejoja, kad pradėjus taikyti sankcijas, erzelis vis tiek kils. Nuobaudos už naujo KET reikalavimo nesilaikymą – labai griežtos. Vairuotojui gali būti išrašyta ne tik piniginė bauda už draudžiamoje vietoje laikomą automobilį, bet transporto priemonė gali būti nuvilkta ir į sulaikytų transporto priemonių saugojimą aikštelę. Ši teisė suteikta jau ne tik policijai, bet ir ugniagesiams, savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnams, kai kuriems aplinkosaugininkams, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnams.
Tačiau, pavyzdžiui, sostinės savivaldybės administracijos vadovai yra pabrėžę, kad aklai visų vairuotojų, kurie bus palikę mašinas arčiau kaip 5 m atstumu nuo gatvių ir įvažiavimų į teritorijas sankirtų, nebaus. Esą bus nuvelkamos tik tos mašinos, kurios bus priparkuotos, pavyzdžiui, ant pėsčiųjų perėjų, pėsčiųjų ir dviračių takų, blokuojančios matomumą ar kitaip trukdančios kitiems eismo dalyviams.
„Dėl ko užstatomi įvažiavimai? – retoriškai klausė S.Čirba. – Svarbiausia priežastis yra stovėjimo aikštelių trūkumas. Sakykime, Vilnius jau nuo tada, kai sostinės meru šio amžiaus pradžioje buvo Artūras Zuokas, vykdo politiką, nukreiptą „sutankinti“ miestą. Sostinėje jau geri du dešimtmečiai naujų kvartalų plėtra atliekama veikiančiuose mikrorajonuose, tarp stovinčių daugiabučių, buvusiose žaliosiose zonose suformavus naujus tuščius sklypus, taip pat – tose vietose, kuriuose nugriaunami pramoniniai rajonai. Bet daugiau automobilių stovėjimo aikštelių čia netiesiama, daugiabučių kiemai nėra plečiami. Savivaldybėje nuolat keliamas klausimas dėl infrastruktūros, o to rezultatas – nuosekliai mažinamas vietų mašinoms parkuoti skaičius. Jei dar prieš pora dešimtmečių vienam sostinės daugiabučio butui buvo skiriamos 2 vietos mašinoms statyti, tai dabar – vos 0,8 vietos, taigi joje sunkiai įtelpa ir vienas automobilis“.
Vilniaus miesto DNKPA vadovas atkreipė dėmesį, kad politikai dažnai kalba apie tai, kad reikia kažką daryti, jog transportui Lietuvos miestuose nebūtų ankšta. Sakykime, Vakaruose statant naują mikrorajoną, kartu paskaičiuojama ir tai, kiek jame automobilių galėtų būti. Atsižvelgus į skaičius projektuojami kiemai, statomos daugiaaukštės stovėjimo aikštelės.
„Mūsų Seime irgi buvo priimtas nutarimas statybininkams įvesti infrastruktūros mokestį, kad būtų plečiama infrastruktūra. Tačiau surinktų pinigų panaudojimas daugeliu atvejų lieka neaiškus. Ir kad automobilių stovėjimo aikštelės čia nėra prioritetas, taip pat akivaizdu“, – svarstė S.Čirba.
Kerta kelių chuliganams
Policija didžiausią dėmesį, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto Renato Siaurusaičio žodžiais tariant, skiria naujam KET straipsniui, kuriame išplėsta chuliganiško vairavimo sąvoka.
Joje sakoma, kad privalu vengti tokių lenkimų, kai esant itin intensyviam eismui „nardoma“ sraute, lenkiama transporto priemonių kolona, tokiu būdu trukdant visų joje važiuojančių transporto priemonių eismą, lenkiamos maksimaliu leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės ir panašiai. Prie jo reikėjo mažiau laiko priprasti, kadangi vairuotojų bendruomenė irgi piktinasi kelių chuliganais. Anot SM, chuliganiškas lenkimas kelyje lemia apie 12 proc. žūčių.
Už chuliganišką elgesį kelyje Administracinių teisės pažeidimų (ATP) kodeksas numato piniginę baudą nuo 450 iki 500 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Be to, už chuliganišką vairavimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 24 mėnesių.
Dar didesnė sankcija laukia tokiu atveju, kada tai daro išgėręs, arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Tada bauda gali siekti nuo 850 iki 1200 eurų bei privalomas skirti teisių atėmimas nuo 3 iki 5 metų.
Pažeidimus fiksuoja ne tik pareigūnai, tačiau apie juos gali pranešti ir kiti vairuotojai, paprasti eismo dalyviai skambučiais, arba siųsdami pranešimus per specialias elektronines pranešimų sistemas, nufotografavę ar nufilmavę KET pažeidusį automobilį telefonu.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
