Statistikos departamentas skelbia, kad 2021-aisiais Lietuvos ekonomika augo sparčiai, o realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis buvo 5,1 proc. Vidutinis darbo užmokestis pernai Lietuvoje padidėjo dešimtadaliu ir siekė 1568 Eur prieš mokesčius, „į rankas“ augo 9 proc. ir pasiekė 995 eurus. Tačiau įvertinus infliaciją, realus padidėjimas siekė apie 4 proc. Vis dėlto, ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, daugeliui gyventojų tai buvo puikūs metai.
Pirmadienį vykusioje Statistikos departamento konferencijoje pristatyti pagrindiniai 2021 m. socialiniai ir ekonominiai rodikliai.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. BVP sudarė 55,4 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc.
Finansų ministerija gruodį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2021 metais augs 4,8 proc., Lietuvos bankas – 5,1 proc., o Europos Komisija – 5 proc.
Praėjusiais metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija. Jos parduota už 28,4 mlrd. Eur to meto kainomis, tai 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 m.
Kaip teigė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė, BVP augimui didžiausią įtaką turėjo mažmeninė prekyba ir paslaugos (augo 2,6 proc. p.), taip pat pramonė (2,1 proc.).
Anot jos, infliacija pernai ypač pasižymėjo savo augimu. Metinė infliacija 2021 m. gruodį lyginus su 2020 m. gruodžiu siekė 10,6 proc., o sausio mėnesį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, prognozuojamas 12,2 proc. vartotojų kainų augimas.
„Labiausiai brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, transportas, maisto produktai ir t. t.“, – vardija ji.
Palyginimui, ES metinė infliacija – 5,3 proc. Labiausiai Europoje infliacija augo Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Lietuva – antra šalis, kurioje infliacija augo labiausiai, sako J. Petrauskienė.
Vertindamas paskelbtus rodiklius „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad Lietuva buvo viena sėkmingiausių iš besivystančių ir augančių ES valstybių. Tačiau prognozuoja, kad 2022 m. bus kuklesnio augimo metai.
„Daugeliui gyventojų tai buvo puikūs metai, ką iliustruoja atlyginimų ir vartojimo statistika. Žiūrint į 2022 m., klestėjimo bus mažiau iš dalies dėl didelės infliacijos, kainų šuolio, bet ir dėl galimai lėčiau augančių laisvų darbo vietų skaičiaus, mažiau lėtėjančio nedarbo lygio, tai, aišku, susiję su geopolitiniais iššūkiais ir išliekančiais energetiniais kaštais“, – vertina N. Mačiulis.
Anot jo, vienas svarbiausių praėjusių metų rodiklių – nedarbo lygio spartus mažėjimas. Atlyginimų augimas, kaip teigia, gyventojams ir darbuotojams – gera naujiena, bet įmonėms bloga. N. Mačiulis pabrėžia, kad reikėtų galvoti, kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kaip padidinti iš darbo rinkos iškirtusių žmonių aktyvumo lygį, prisivilioti specialistų iš užsienio ir tobulinti perkvalifikavimo programas.
„Jau praėjusių metų pabaigoje nedarbo lygis nukrito į žemesnį lygį nei prieš pandemiją buvusį. Tai, manau, vienas iš svarbiausių rodiklių, rodantis, kokia yra Lietuvos gyventojų situacija. Kitas svarbus rodiklis – laisvų darbo vietų skaičius, kuris gyventojams yra labai gera naujiena. Tai reiškia, kad jie gali rinktis, kur dirbti, gali lengviau keisti darbo vietą, rinktis darbą arčiau namų, savo pomėgių, išsilavinimo. Tai turbūt veiksnys, kuris skatino ir darbo užmokesčio augimą, kuris padidėjo beveik dešimtadaliu.
Įmonėms, tai blogesnis rodiklis, nes jis reiškia, kad kai kurių įmonių plėtra jau yra pristabdyta ir prislopinta darbuotojų trūkumo, kuris išryškėjo pernai. Dabar beveik kas trečia įmonė sako, kad darbuotojų trūkumas yra jų veiklą slopinantis veiksnys“, – apibendrina ekonomistas.
Rekordiškai daug laisvų darbo vietų
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln. 368,6 tūkst. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Tačiau itin sumažėjo bedarbių – 16,8 proc.
2021 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2020 m.
Norintiems dirbti gyventojams netrūko pasiūlymų – 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – tai 45,3 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonės įmonėse – 5 tūkst. (18,6 proc. visų laisvų darbo vietų), transporto ir saugojimo – 4,4 tūkst. (16,5 proc.), prekybos įmonėse – 4,2 tūkst. (15,8 proc.).
Pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis – 804 Eur ar mažiau
Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis augo beveik 10 proc. ir sudarė 1 568 Eur. Atskaičius mokesčius vidutinis užmokestis – 995,3 Eur.
Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį) per metus padidėjo 4,1 proc.
Darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13,6 proc.) profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (apie 12,2 proc.). Kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėse bruto DU didėjo nuo 3,7 proc. transporto ir saugojimo veikloje iki 11,5 proc. švietime bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.
Didžiausią neto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 1 721 Eur), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 1 612 Eur), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (apie 1 230 Eur) įmonių darbuotojai.
Darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, mediana – 804 Eur, kitaip tariant, pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis yra 804 Eur ar mažiau.
Būsto kainos kyla, statybos nestoja
Statistikos departamento duomenys rodo, kad būsto kainos pasiekė aukštumas. 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 18,9 proc.
Baigtų statyti būstų per praėjusių metų devynis mėnesius buvo 15 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Daugiausia pastatytų (36 proc.) naujų būstų – Vilniuje. 12 proc. baigtų statyti naujų būstų buvo Kauno m. sav., 11 proc. – Vilniaus r. sav.
Vis dėlto, tai nereiškia, kad statybų mažėja. 2021 m. III ketv. naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduoti 2 398 leidimai, arba 41,6 proc. daugiau nei prieš metus. Beveik visi išduoti leidimai – individualiems namams statyti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
