Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijai keliant karinę įtampą regione, „karas yra tikėtinas scenarijus“ bei ragina Europos Sąjungą (ES) imtis „nepakeliamų sankcijų“ siekiant atgrasyti Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
„Taip, mes įsitikinę, kad tikras karas yra tikėtinas scenarijus“, – Briuselyje žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat bus kalbamasi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).
Anot jo, ministrai be kita ko aptars galimas sankcijas Maskvai.
„Laikausi pozicijos, kad sienos kirtimas jau yra raudonos linijos peržengimas. Turiu omenyje ir politinį sienos kirtimą, iš esmės, bandant kištis į kitos valstybės politinius reikalus“, – teigė jis, paklaustas, ar turi omenyje ir pranešimus apie galimą valdžios perversmo Kijeve organizavimą.
„Manau, Kremlius, Rusija, nebūtinai patys žmonės, įvertino sankcijų galimybę. Ir mes turime iš tiesų laikytis savo žodžių, kai sakome, kad sankcijos bus nepakeliamos – jos ir turi būti nepakeliamos, ir tai vienintelis atgrasymo būdas. Jei jos bus pakeliamos, tuomet tai nebėra atgrasymas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Iš esmės, turime nuspręsti, ar norime atgrasyti nuo karo. Jei ne – tuomet turime imtis kitų priemonių, tuomet turime toliau siųsti amuniciją, reikmenis, kad jie galėtų gintis. Tai Baltijos šalys ir daro“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kaip reaguoja į Berlyno pastaruoju metu siunčiamus nenuoseklius signalus dėl pozicijos Rusijos, ginkluotės perdavimo Ukrainai atžvilgiu, G. Landsbergis akcentavo, kad Vokietijoje, kuri pastaruosius 16 metų buvo „stabilumo garantas Europoje ir aplink Europą“, situacija yra sudėtinga dėl ką tik pradėjusios dirbti naujos Vyriausybės.
Vis dėlto jis tvirtino tikintis, kad ši situacija „nėra ta, kurios jie patys norėjo“ ir ragino partneriams dėl Vokietijos būti kantriems.
„Tai, ką matome, šis Vokietijos bandomas megzti pokalbis, kaip reaguoti į dabartinę situaciją – esu kantrus ir raginu būti kantriems“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Siekiant deeskaluoti situaciją penktadienį įvyko A. Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas, per kurį JAV pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Rusijos saugumo reikalavimus. Rusiją reikalauja, kad NATO nesuteiktų narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuotų jose savo pajėgų bei ginkluotės.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
NATO siunčia į savo rytinį sparną papildomai lėktuvų ir laivų
NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą, didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą, pirmadienį pranešė Aljansas.
„NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas Sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.“
„NATO sąjungininkės skelbia savo pajėgų kovinę parengtį ir siunčia papildomų laivų ir naikintuvų į NATO dislokacijos vietas Rytų Europoje, stiprindamos Aljanso atgrasymo ir gynybos priemones, Rusijai toliau didinant savo karinį buvimą Ukrainoje ir aplink ją“, – nurodoma pranešime, paskelbtame Aljanso tinklalapyje.
Pastarosiomis dienomis keletas bloko šalių paskelbė virtinę sprendimų dėl savo pajėgų dabartinių arba būsimų dislokavimų. NATO pranešime pažymima, kad Danija nusprendė pasiųsti į Baltijos jūrą vieną fregatą ir perkelti į Lietuvą keturis naikintuvus F-16, sustiprinsiančius Aljanso vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją.
Ispanija savo ruožtu siunčia laivų prisidėti prie NATO karinių jūrų pajėgų ir svarsto galimybę nusiųsti naikintuvų į Bulgariją. Prancūzija nurodė esanti pasiruošusi pasiųsti pajėgų į Rumuniją kaip dalį NATO kontingento. Nyderlandai nuo balandžio siunčia į Bulgariją du modernius naikintuvus F-35 į Bulgariją, taip pat parengs vieną laivą ir sausumos dalinių dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijose.
Jungtinės Valstijos taip pat leido suprasti, kad svarsto galimybę padidinti savo karinį dalyvavimą Aljanso rytiniame sparne, sakoma NATO pranešime. Dienraštis „The New York Times“ sekmadienį pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija gali papildomai pasiųsti į Rytų Europą ir Baltijos šalis iki 5 000 amerikiečių karių.
Įtampa regione didėja, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad Maskva, sutelkusi prie sienų su Ukraina apie 100 tūkst. karių, gali įsiveržti į šią šalį. Rusija savo ruožtu neigia planuojanti invaziją.
NATO rytinės narės paprašė užtikrinti geresnę jų apsaugą.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius per „Twitter“ parašė: „Artėjame prie taško, kai nuolatinis Rusijos ir Baltarusijos pajėgų telkimas Europoje turi būti sprendžiamas atitinkamomis NATO atsakomosiomis priemonėmis.“
„Laikas padidinti Sąjungininkų pajėgų dalyvavimą Aljanso rytiniame sparne – tiek gynybos, tiek atgrasymo priemonėmis“, – pridūrė jis.
NATO ruošiasi pateikti pasiūlymą surengti papildomų derybų su Rusija, Kremliui pateikus virtinę reikalavimų, įskaitant spaudimą užkirsti Ukrainai galimybę tapti Aljanso nare ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Aljansas sustiprino pajėgas Baltijos šalyse, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, ir šiuo metu svarsto galimybes dislokuoti daugiau karių Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pirmadienį pareiškė, kad šie NATO planai dar kartą įrodo, jog Aljansas kliaujasi „grasinimų ir karinio spaudimo“ retorika.
„Apie NATO kažkas gerai pasakė: „Jeigu tavo rankoje plaktukas, tai nereiškia, kad bet kokia problema yra vinis.“ NATO kalba – tai grasinimų ir karinio spaudimo kalba. Čia jokios naujienos nėra“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė pareigūnas.
„Geriausias NATO indėlis į padėties dėl Ukrainos pataisymą būtų kvietimas „partnerei“ visiškai ir nedelsiant įgyvendinti Minsko susitarimų kompleksą, taip pat iš pagrindų persvarstyti pagalbos Kijevui programas, kurios tik stiprina [Ukrainos] valdžios įsitikinimą nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš savo tautą ir kuria iliuzijas dėl konflikto karinio sprendinio galimo scenarijaus“, – kalbėjo A. Gruško.
