Sausį ir vasarį kviečia specialios ekskursijos, padėsiančios geriau pažinti pagrindinės Kauno bienalės parodos „Once Upon Another Time… gyveno jie jau kitaip“ kūrinius. Krepšinio namuose kviečiama dalyvauti ekskursijoje „Kartą praeityje“, o Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje ir Velnių muziejuje vyksta pažintinis turas „Kartą ateityje“.
Šiuolaikinio meno kuratorės Josee Drouin-Brisebois prižiūrimoje parodoje nagrinėjami mitai ir pasakojimai bei asmeninės ir bendruomeninės išgyvenimo istorijos.
Su gidu Algimantu Grigu pasineriame į mistišką ateities pasaulį ture „Kartą ateityje“.
Apsvarsto ateities gyvybės formas
Pažintis su Kauno bienalės parodos „Once Upon Another Time… gyveno jie jau kitaip“ kūriniais prasideda nuo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje demonstruojamos lietuvių dueto Pakui Hardware (menininkai Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) instaliacijos „Sutrikusi taksonomija“. Tai įsivaizduojamų hibridinių būtybių skulptūros. Jas sudaro natūralios ir žmogaus kurtos medžiagos: nerūdijančio plieno skeletai, stiklas, tekstilė, vapsvų lizdai.
„Savo darbais menininkai kviečia žiūrovus pasvarstyti kokios mišrūniškos gyvybės formos gali gimti dėl vis dažnesnių žmonių veiklų sąveikų su nuolat vykstančia gamtos pasaulio evoliucija“, – informuoja autoriai.
Menininkės Emilijos Škarnulytės lazerių ir garsų instaliacija „Absoliutus datavimas“ tiria prieš žmonių egzistavimą ir po jo vykusią evoliuciją, prisitaikymą, dabartinės galios struktūras, klimato kaitos poveikį, vaizduoja filosofinę Giliojo laiko sąvoką geologinėje skalėje.
Kas nutinka po mirties?
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus erdvėse esanti menininkės Simonos Žemaitytės instaliacija „Menas mirti“ (2021), su garso ir vaizdo komponentais, svarsto gyvenimo ir mirties, praeities ir ateities, žmogiškų ir nežmogiškų būtybių temas. Ekspozicijoje pateikiamos menininkės kurtų abstrakčių filmų ištraukos apie natūralios žemės ir vandens elementus. Prisėdus galima pasiklausyti trumpų pokalbių kaip mirtį mato mokslininkai, menininkai ir pan. Pokalbių sąraše: įrašas su „sielos pribuvėja“ Katie Costello, sąmoningų sapnų ekspertu Charlie Morley ir kt.
L. Lapelytės performansas baseine
Toliau keliaujame į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinį – Velnių muziejų. Laiptinėje pasitinka Linos Lapelytės nufilmuotas performansas „Kas nutinka žuviai po mirties?“. Ši videoinstaliacija išdėstyta per tris laiptinės fojė aukštus, tai leidžia pažvelgti į instaliaciją per 3 lygius: po vandeniu, vandens paviršiuje ir virš vandens. Vaizdo projekciją papildo muziejuje ant žemės padėti keramikos elementai.
Vaizdo įrašuose matyti baseine apie pomirtinį gyvenimą, taip pat kas atsitinka su kūno skysčiais po mirties, irimo procesą dainuojantis choras. Choristai čia atvaizduoja mirštančias žuvis.
Gėris nugali blogį
Kitas Kauno bienalės eksponatas – menininkės Shary Boyle videokūrinys „Sutryptas velnias“. Vaizdo medžiaga demonstruojama šalia muziejuje esančio kūrinio – Arkangelo Mykolo kojų. Demonstruojama kaip šiomis kojomis trypiamas velnias Liuciferis.
„Pasakojama, kad Arkangelo Mykolo kojas padovanojo Juozas Tumas-Vaižgantas. Manoma, kad iš pradžių kūrinį sudarė visas kūnas. Viena legenda pasakoja, kad Vaižgantas gabendamas šį kūrinį iš Mažeikių rajono traukinyje netilpo, tai nupjovė skulptūrą ir liko tik kojos“, – sakė A. Grigas.
Filme veikia velnias, baltas šikšnosparnis, ragana, matyti pačios menininkės kūnas, kostiumai, rekvizitai. Čia atkleidžiami mitais apipinti pasakojimai apie gėrio kovą prieš blogį. Gėris nugali.
Anot parodos organizatorių, kūrėja Shary Boyle siekia įprasminti liaudies išmintį ir pabrėžti vaikišką trumparegišką mūsų žmogiškųjų ambicijų pasidavimą poveikiui.
Ateities žmogus-padaras
„Vienoje pusėje L. Lapelytė nagrinėjo irimo procesą, o kitoje D. Altmejd siūlo kitokią ateities viziją – regeneraciją“, – sako gidas ir mosteli į Velnių muziejaus II a. eksponuojamą Kanados menininko David Altmejd kūrinį „Akis“. Tai lotoso poza sėdinti antropomorfinė būtybė.
Pasak gido, atsikūrimo įvaizdis perteikiamas per fantastinę būtybę, primenančią žmogaus figūrą su gyvūno veidu, besikeičiančia kūno fizine struktūra, prasivėrusia oda. Žmogų-padarą dalinai dengia kristalai, plaukai, molis, plienas, tušinukai, o kaktoje prasivėrusi trečioji akis. Organizatorių teigimu, tai liaudies pasakų, klonavimo, mutacijų eksperimentas, o kartu ir fantastikos paveikta postapokaliptinė vizija.
„Tokie neįprasti mitologiniai jo skulptūrų veikėjai kaip vilkolakiai ir kiti humanodiniai hibridai verčia susimąstyti apie memento mori – simbolišką gyvenimo trapumo ir laikinumo bei mirties neišvengiamumo idėją“, – informuojama parodoje.
Anot gido, šis kūrinys abejingų nepalieka. „Kauno bienalės atidarymo metu viena Velnių muziejaus darbuotoja atviravo, kaip sunku prisijaukinti šį meno kūrinį. Ji sakė, kad jei jis linktelėtų arba mirktelėtų – ji nualptų vietoje“, – pasakojo gidas A. Grigas.
Šone eksponuojami dar du D. Altmejd kūriniai: „Akis“ (2015) ir „Be pavadinimo“ (2006).
Gausybė renginių
Su Kauno bienalės kūriniais supažindinančios ekskursijos vyks sausio 15-16 d. ir vasario 12-13 d.
13-oji Kauno bienalė baigsis 2022 m. vasario 20 d.
Po miestą pasklido įvairūs Kauno bienalės renginiai, išsamią programą rasite čia.
