2022 metais didėja minimali mėnesinė alga, neapmokestinamasis pajamų dydis ir pensijos, brangsta cigaretės, alkoholis, elektra ir dujos. Metų eigoje nusimato ir daugiau svarbių pasikeitimų – pavyzdžiui, antram būstui reikės didesnio pradinio įnašo, statybininkams – skaidriai dirbančiojo ID kodo, o gruodį jau visi gyventojai turės būti išsirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Publikacija parengta remiantis Vyriausybės, Seimo ir kitų valstybinių institucijų pranešimais.
Minimali mėnesinė alga
Nuo 2022 metų pradžios minimali mėnesinė alga didės iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc.
Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 30,8 mln. eurų.
Neapmokestinamasis pajamų dydis
2022 metais neapmokestinamasis pajamų dydis auga nuo 400 iki 460 eurų.
Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD dydis yra 400 eurų, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims – 645 eurų arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio.
Nuo sausio 1 dienos taip pat proporcingai didinamas neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD – atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.
Skaičiuojama, jog MMA uždirbančiųjų pajamos padidės 65,24 eurų; 850 eurų atlyginimą uždirbantiems – 13,25 eurų; 1 tūkst. eurų uždirbantiems – 10,85 eurų. Preliminariu skaičiavimu, priimti NPD pakeitimai kainuos apie 74,1 milijono eurų. Iki 1 VDU Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, uždirba 73 proc. dirbančiųjų.
Bazinis pareiginės algos dydis
Bazinis pareiginės algos dydis 2022 metais didėja nuo 177 iki 181 euro.
Be to, mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatoma kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus. Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento.
Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo MMA, mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 26,1 mln. eurų.
Padidinus bazinį pareiginės algos dydį iki 181 eurų, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai vidutiniškai gaus 40 eurų didesnį atlyginimą. Tai palies per 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru. Baziniam dydžiui padidinti 4 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 86,1 mln. eurų.
Pensijos
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 metais didės nuo 441 iki 489 eurų.
Kitąmet pensijų didinimui papildomai numatyta skirti 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“ biudžeto.
Vienišo asmens išmoka
Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.
2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų.
Vaiko pinigai
Universali išmoka vaikui 2022 metais padidės iki 73,5 eurų (3,5 euro). Gausios, nepasiturinčios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos turėtų gauti kiek didesnę, 116,76 eurų išmoką.
Nuo kitų metų didėja išmokos globojamiems vaikams ir buvusiems globotiniams. Globojamiems vaikams iki 6 metų bus mokama 218 eurų išmoka per mėnesį, 6–12 metų vaikams – po 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliesiems ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja – po 273 eurus.
Šiuo metu visiems globojamiems vaikams ir buvusiems globotiniams skiriama 160 eurų išmoka per mėnesį.
Kompensacijos už šildymą
Dvigubai padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.
Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių. Kitąmet šioms kompensacijoms papildomai bus skirta 16 mln. eurų.
Elektros kainos
Populiariausias visuomeninio tiekėjo „Ignitis“„standartinis“ vienos laiko zonos elektros energijos tarifas 2022 metais sieks 16,7 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 9,9 proc., arba 1,5 cento daugiau negu šiuo metu (15,2 cento).
Dviejų laiko zonų dienos tarifas didėja 6,8 proc. (1,2 cento) iki 18,9 cento, o nakties – 17 proc. (1,8 cento) iki 12,4 cento.
Elektros energijos kainos 2022 metams pokytį iš esmės lėmė mažesnės skirstymo paslaugos, perdavimo, sisteminių paslaugų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos bei didesnė visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba, didesnė papildoma dedamoji bei visuomeninio tiekimo elektros energijos įsigijimo kainos didėjimas dėl prognozuojamos elektros energijos rinkos kainos augimo.
Didžiausią dalį elektros energijos kainos struktūroje sudaro įsigijimo kaina (48 proc.).
Dujų kainos
Nuo 2022 metų sausio 1 dienos buitiniai vartotojai, gamtines dujas naudojantys maistui ruošti, už suvartotą 1 kubinį metrą gamtinių dujų mokės 0,80 euro, pastovioji tarifo dalis (mokama kas mėnesį, nepriklausomai nuo dujų suvartojimo) nesikeis – 0,56 euro.
Gamtinių dujų kaina (už 1 kub. m) šiai vartotojų grupei didėja 26,87 proc. (arba 0,17 euro) dėl gamtinių dujų (produkto) kainos pokyčio.
Antro pogrupio vartotojams, vartojantiems gamtines dujas šildymui, gamtinių dujų pastovioji tarifo dalis taip pat nesikeis, kintamoji didės 34,22 proc. – už suvartotą kubinį metrą gamtinių dujų šie vartotojai mokės 0,55 euro. Gamtinių dujų vartotojams, kurie suvartoja daugiau nei 20 tūkst. kub. m per metus, kintamoji tarifo dalis didėja 36,02 proc., pastovioji tarifo dalis nesikeičia.
Akcizai
Nuo sausio 1 dienos dėl didėjančių akcizų cigarečių kaina kitąmet galėtų didėti 17 centų, cigarų ir cigarilių – 27 centais, rūkomajam tabakui – 17 centų, kaitinamojo tabako produktams – 27 centais, o elektroninių cigarečių skysčiui – 7 centai.
Dėl tarifų tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo į valstybės biudžetą 2022 metais planuojama surinkti 12 mln. eurų daugiau.
Tuo metu butelis alaus dėl didesnių akcizų Lietuvoje 2022 metais turėtų pabrangti 2 centais, butelis vyno – maždaug 10 centų, o stiprusis alkoholis – 30 centų.
Į į valstybės biudžetą 2022 metais dėl to planuojama surinkti 17,3 mln. eurų daugiau.
Kitąmet įsigalioja ir nauja lengvata, kuria siekiama paskatinti kraftinio alaus gamintojus – mažas alaus daryklas. Įtvirtinamas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas mažoms alaus darykloms, pagaminančioms ne daugiau 80 tūkst. hektolitrų alaus per metus. Per pusę mažesnis akcizo tarifas bus taikomas 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus.
Tik pavedimu
Nuo sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojo mokėjimo sąskaitas.
„Pakeitimai įvesti siekiant mažinti šešėlį bei apginti darbuotojų teises. Darbo inspekcija yra gavusi skundų, kai darbuotojai pasirašo esą gauna didesnę sumą, nei realiai jiems išmokama. Vykstant atsiskaitymams grynaisiais tokiu atveju labai sunku apginti darbuotojų teises ir įrodyti, kad darbdavys liko skolingas. Ši tvarka iš esmės eliminuos tokio pobūdžio ginčus“, – anksčiau yra sakęs Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Vienintelė išimtis, kurią numato naujoji tvarka – jūrininkų darbo užmokestis, kurį reglamentuoja Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Antroji pakopa
2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Žmonėms, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą, nuo kitų metų liepos 1 dienos įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 dienos jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo.
Pensijų kaupimo įmokos dydžius galima pasirinkti: kaupti maksimaliai arba palaipsniui. Priklausomai nuo pasirinkto tarifo, kaupiančiuosius papildomai skatina ir valstybė. Pasirinkus kaupti palaipsniui, 2022 metais šis įmokos dydis sudarys 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), kuriuos į pensijų fondą papildomai perves valstybė.
Taigi, jei žmogus uždirba 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“, kitais metais pasirinkus kintamąjį tarifą kas mėnesį kaupimui bus pervedama 27 eurai nuo jo atlyginimo ir 17,28 eurų valstybės paskatos. Pasirinkus 3 proc. tarifą valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU. Jei žmogaus atlyginimas 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą keliaus 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 21,59 eurų dydžio valstybės įmoka.
Taršos mokestis
Nuo sausio 1 dienos automobilių registracijos mokesčio, viršijus nustatytą išmetamo CO2 ribą, nebereikės mokėti už paveldėtas transporto priemones. Tokia išimtis atsiranda įsigaliojus Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms.
Mokesčio mokėti nereikės tai atvejais, kai į registracijos liudijimą bus įrašomas naujas valdytojas prieš tai buvusio valdytojo mirties atveju.
Mobilumo paketas
2022 metų sausio 15 dieną turėtų įsigalioti direktyva, kurioje numatyti reikalavimai vilkikams grįžti į įmonės registracijos šalį ir kabotažo ribojimai.
Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tuščių vilkikų gainiojimas po Europą nėra nei ekologiškas, nei logiškas.
Europos Komisija šių metų vasarį paskelbė, kad reikalavimas vilkikams kas 8 savaites grįžti į įmonės registracijos šalį papildomai sukurtų beveik 3 mln. tonų anglies dvideginio emisijų ES lygiu. Toks kiekis sudaro apie pusę Lietuvos transporto sektoriuje išskiriamo šiltnamio dujų kiekio (2019 metais jis siekė 6,29 mln. tonų).
Dar 2020 metais Lietuva dėl Mobilumo paketo pateikė du ieškinius ES Teisingumo Teismui.
Didesnis pradinis įnašas
2022 metų vasario 1 dieną įsigalios nauji Atsakingojo skolinimo nuostatų papildymai.
Juose numatyta, kad minimalus pradinio įnašo reikalavimas antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms turi siekti 30 proc.
Gyventojų, imančių pirmąją būsto paskolą, pakeitimai nepalies – pradinio įnašo reikalavimas liks toks pats kaip ir anksčiau – ne mažesnis nei 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Kodas statybininkams
Nuo 2022 metų balandžio 1 dienos kiekvienas fizinis asmuo, atliekantis statybos darbus, privalės turėti galiojantį Skaidriai dirbančio ID kodą, suformuotą „Sodros“ sistemoje pagal „Sodros“ turimus duomenis apie asmens darbo santykius, savarankišką veiklą, komandiravimą.
Kode bus užšifruoti šie darbuotojo duomenys: darbuotojo statusas, jo vardas, pavardė, darbdavio (draudėjo) pavadinimas, juridinio asmens kodas (jei jo neturi – draudėjo kodas), o jeigu darbdavys (draudėjas) yra fizinis asmuo – draudėjo vardas ir pavardė.
Skaidriai dirbančio asmens tapatybės identifikavimo kodą gauti galės kiekvienas socialiniu draudimu draustas asmuo, prisijungęs prie savo paskyros, esančios „Sodros“ Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, arba atvykęs į „Sodros“ teritorinį skyrių.
Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, statybų sektoriuje per metus neapskaitoma 500–700 mln. eurų. Oficialiai skelbiamas VDU šiame sektoriuje yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų. Mažesnį už MMA statybų sektoriuje gauna beveik penktadalis dirbančiųjų.
Žemės įstatymas
Nuo 2022 metų kovo 1 dienos įsigalios Žemės įstatymo pataisos, kuriomis patikslinti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar žemės naudojimo būdo keitimo atvejai, tvarka ir sąlygos; valstybinės žemės sklypų nuomininkų teisės statyti ir rekonstruoti statinius nuomojamuose žemės sklypuose įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.
Nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, Vyriausybės nustatyta tvarka turės sumokėti 50 proc. atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, o kitą 50 proc. atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.
Įstatyme nustatyta: jeigu dėl statomų naujų ar rekonstruojamų esamų statinių ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po to – statinio ar įrenginio bendras plotas, reikia atlyginti už tą plotą.
Atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės.
Elektros tiekėjai
2022 metų birželį baigiasi antrasis nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo etapas. Jame tiekėjus turi pasirinkti gyventojai, sunaudojantys 1–5 tūkst. kilovatvalandžių per metus.
Trečiasis etapas turėtų baigtis 2022 gruodį. Iki tada tiekėją turės pasirinkti gyventojai, sunaudojantys iki 1 tūkst. kWh per metus.
Patenkantieji į trečiąjį etapą iki 2022 metų gegužės 1 dienos gaus pranešimą iš visuomeninio tiekėjo. Iki 2022 metų birželio 1 dienos jie turės apsispręsti, ar pasidalinti savo elektros energijos naudojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais, o iki 2022 metų gruodžio 18 dienos turės pasirinkti tiekėją.
Kompensuojami vaistai
2022 metais keičiasi kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka. Gyventojams bus galima rinktis ne tik pigiausią, kaip reikalaujama dabar, bet ir brangesnį vaistą, sumokant tik priklausančią kainos priemoką.
Nebelieka lengvatų
Kitais metais taip pat nebelieka trijų gyventojų pajamų mokesčio lengvatų. Nebebus galima atlikti lengvųjų automobilių remonto, namų remonto darbų, samdyti auklę, ir už tai susigrąžinti dalį gyventojo pajamų mokesčio.
Šios lengvatos taikytos apmokestinant 2019–2021 metais gautas pajamas.
Mokesčiai už lošimus
Loterijų ir lošimų mokesčio bazei nuo 2022 metų liepos 1 dienos bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus.
Iki šiol organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 18 proc. mokesčio tarifas, organizuojant nuotolinius lošimus − 13 proc. mokesčio tarifas. Organizuojant lošimus lošimo automatais ir stalo lošimus, yra nustatytas fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį.
Parama
Nuo 2022 metų bus priimami tik elektroniniu būdu pateikti prašymai pervesti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams arba politinėms partijoms.
Popieriuje užpildyti prašymai, atsiųsti paštu ar įteikti tiesiogiai mokesčių administratoriui, nebus nagrinėjami.
Paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio, politinėms partijoms – iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
