Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau, pirmadienį paskelbė Lietuvos bankas. Tuo metu darbo užmokesčio augimas 2022 metais turėtų siekti 8,2 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įspėjo, kad ateityje 2022 metų 3,6 proc. Lietuvos BVP augimo prognozė gali būti peržiūrėta į neigiamą pusę, o viena to priežasčių yra santykiai su Kinija ir Baltarusija.
„Prognozės čia yra nedėkingas dalykas, nes dėl didelio neapibrėžtumo geopolitinę situaciją tiek su Kinija, tiek su Baltarusija vertiname kaip riziką. Tai ką matome, tai, kas kalbama viešojoje erdvėje, kuo skundžiasi verslo asociacijos, tai yra nepaskelbtų sankcijų taikymas, kurio plotis, gylis, apimtis – neįvardijami, neįvertinami.
Todėl iš esmės pasakyti, koks būtų efektas pasakyti neįmanoma. Jeigu vertintume tiesioginį poveikį, kuris yra, kad nebelieka viso eksporto į Kiniją, tai būtų ribotos apimties. Tačiau poveikis gali būti ir pakankamai didelis“, – sakė jis.
Ragina rūpintis pajamomis
Pasak G. Šimkaus, dalį infliacijos Lietuvoje lemia bendri visai euro zonai veiksniai.
„Į euro zonos infliacijos suvaldymą yra orientuota bendra pinigų politika – ją įgyvendinant dalyvauja ir Lietuvos bankas. Naujausios prognozės rodo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje artės prie Europos centrinio banko stabilių kainų tikslo – 2 proc.
Su vidaus veiksniais susijusią infliacijos dalį ir ekonomikos temperatūrą vėsinti būtų galima fiskalinėmis priemonėmis papildomai neskatinant vidaus paklausos ir tuo nespartinti kainų augimo. Tai pasiekti galima dviem būdais: jei sparčiau būtų didinamos biudžeto pajamos, arba lėčiau, negu suplanuota, augtų išlaidos“, – dėstoma pranešime.
Pasak G. Šimkaus, stipriau riboti valdžios sektoriaus išlaidų augimą nebūtų prasminga, kadangi jos pagal Lietuvos išsivystymo lygį bei BVP yra ir taip per mažos ir yra daugelio struktūrinių problemų – nepakankamo švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų finansavimo – priežastis.
„Dėl to gerokai racionaliau būtų rūpintis biudžeto pajamomis ir ieškoti, kaip jas padidinti mažinant šešėlinę ekonomiką ir su tuo susijusį mokesčių, ypač pridėtinės vertės, nesurinkimą, ryžtingiau sprendžiant įsisenėjusią netolygaus skirtingų veiklos formų apmokestinimo problemą ir plečiant turto bei gamtosaugos mokesčių bazes“, – nurodė jis.
Ne tik šviesios spalvos
G. Šimkus pirmadienį spaudos konferencijoje dėstė, kad Lietuva yra viena iš sėkmės istorijų.
„Kitose valstybėse per pandemiją ekonomikos susitraukimas buvo gana stiprus, o Lietuvos ekonomika į priešpandeminį lygį grįžo šių metų pradžioje.
Buvo išmoktos labai svarbios pamokos. Šį kartą fiskalinė politika ir pinigų politika veikė koja kojon. Tai leido išsaugoti verslus, darbo vietas, pajamas, vartojimą. Dėl to matome tokį spartų atsigavimą šiuo metu.
Jei ekonomikos skatinimo nebūtų buvę, tada būtume stebėję BVP nuosmukį, nedarbo šuolį, kritusias gyventojų pajamas, išaugusį bankrotų skaičių, sustojusias investicijas ir vartojimą.
Lietuvos pramonė, mažmeninė prekyba ir eksportas apie 20 proc. viršija priešpandeminį lygį“, – pasakojo jis.
Pranešėjas kalbėjo, kad Lietuvos ekonomikos paveikslą būtų galima tapyti šviesiomis spalvomis, tačiau pažvelgus giliau ir įsigilinus į atskiras detales, galima matyti ir tamsesnių atspalvių bei tonų.
„Vienas jų yra darbo rinka. Bendri dirbančiųjų ir bedarbių skaičiai yra sugrįžę į priešpandeminį lygį. Tačiau naujausiais „Sodros“ duomenimis, labiausiai pandemijos paveiktose veiklose, kaip apgyvendinimas, maitinimas, pramogos ir poilsis, dirbančiųjų skaičius vis dar buvo mažesnis nei vidutiniškai 2019 metais.
Remiantis verslo apklausų rezultatais, sparčiai daugėja įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų stygius. Daugiausiai jų yra statybų sektoriuje, po to – pramonėje, mažmeninėje prekyboje ir paslaugose“, – sakė jis.
Aukštesnė temperatūra
Atnaujintu Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šiemet BVP augs 5,1, kitąmet – 3,6 proc. Rugsėjį prognozuota, kad BVP augimas 2021 metais sieks 4,9 proc., o 2022 metais – 3,5 proc.
G. Šimkus teigė, kad ateityje ekonomikos augimo prognozė gali būti peržiūrėta labiau neigiama kreiptimi, negu kad padidinta.
„Iš rizikų sąrašo didžiąją dalį sudaro mūsų ekonomikai nepalankūs įvykiai. Tai – virusas ir vakcinacija, užsitęsę butelio kakleliai, infliacijos lūkesčiai, kitų valstybių fiskalinės politikos sprendimai, geopolitinės rizikos, santykiai su Kinija ir Baltarusija, taupymo normos mažėjimas“, – sakė jis.
„Remdamasis patikslintais duomenimis, Lietuvos bankas atnaujino ekonomikos būklės vertinimą – 2020 metais ekonomikos aktyvumas iš esmės atitiko potencialųjį, t. y. darbo normaliu režimu, lygį, tačiau 2021–2022 metais jį gerokai viršys. Tai reiškia, kad ekonomikos temperatūra yra aukštesnė, nei manyta anksčiau“, – nurodoma pranešime.
G. Šimkus pastebėjo, kad didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, lėmusių apie 10 proc. metinį atlyginimų augimą šalyje 2021 metais.
„Sparčiai kylantys atlyginimai kol kas nesumažino Lietuvos verslo konkurencingumo užsienyje, o nuo Europos Sąjungos vidurkio atlyginimai Lietuvoje vis dar atsilieka labiau nei našumas (atitinkamai –35 ir –29 proc.). Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės: kitąmet numatoma – 8,2 proc.“, – sakė jis.
Vis dėlto, pabrėžiama, kad nors spartus atlyginimų augimas reikšmingai prisidėjo prie paslaugų brangimo, didžiąją dalį infliacijos lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, tokie kaip smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc. Tikimasi, kad metinė infliacija sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 metų vidurį.
Rugsėjį Lietuvos bankas prognozavo, kad 2021 metais metinė infliacija pasieks 3,3 proc., o 2022 metais – 2,6 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
