Apie 30 proc. pabrangęs šildymas – iššūkis visiems, o ypač mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Būstą besinuomojanti kaunietė kreipėsi pagalbos į seniūniją, tačiau sulaukė nemalonaus atsakymo.
„Delfi“ skaitytoja Gustė papasakojo, kaip Kaune gyvenanti jos mama kreipėsi į seniūniją pagalbos, tačiau klausimas tarsi atsitrenkė į sieną.
„Lietuvoje šildymo kainoms peržengus sveiko proto ribas situacija yra prasta. Mano mama nuomojasi butą, turi sutartį, bet ji nėra tame bute deklaruota. Ji yra pensininkė, gauna nedidelę pensiją. Pasiskambino seniūnijai pasiteirauti dėl šildymo kompensacijos. Seniūnijoje dirbantis asmuo pareiškė, kad ta kompensacija jai nepriklauso, nes ji tame bute nėra deklaruota ir tik jos bėda, kad nedeklaruota. Matyt, pataikė ant biurokratės, kai ši buvo negeros nuotaikos – gal savo skambučių sutrukdė gerti kavą.
Mama jokio savo turto neturi. Gauna pensiją tikrai gan mažą, nors stažą turi 37 metų. Na, taip susiklostė, kad žmogus savo jėgomis nuomojasi būstą, nes gyveno padorų gyvenimą – būtų asociali, tai turbūt priklausytų valstybės skiriamas socialinis būstas? Tai klausimas būtų toks: ar kompensacija skiriama butui ar asmeniui? Ar žmogus kaltas, kad šildymas pabrango 3 kartus ir gaunamų pajamų tiesiog neužtenka padengti mokesčiams? Visur deklaruojama, kaip valstybė skiria kompensacijas, o realiai tokioje situacijoje žmogus yra pakabintas ir paliekamas sau“, – rašė Gustė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, seniūnijoje konsultavusi moteris buvo neteisi.
„Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, jeigu yra asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, o už būsto šildymą išleidžia daugiau kaip 10 proc. savo pajamų, iš jų prieš tai atėmus valstybės remiamų dydį – vieniems gyvenantiems asmenims šiuo metu minusuojama 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio suma, t. y. 192 eurų, nuo 2022 m. – bus minusuojama 3 VRP, t. y. 387 eurų.
Būstą nuomojantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas būti deklaravusiems gyvenamąją vietą nuomojamame būste. Tačiau siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys asmenys turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybinės įmonėje Registrų centras. Užklausoje nurodytu atveju, jeigu su buto savininku sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, siūlytina šią sutartį įregistruoti, kad asmuo šildymo sezono metu galėtų pasinaudoti valstybės teikiama parama“, – paaiškino SADM atstovai.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė taip pat patvirtino, kad deklaruota gyvenamoji vieta nėra vienintelis kelias. Be to, galima kreiptis dėl dalies būsto nuomos kompensacijos.
„Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys asmenys turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre (Registrų centre). Atkreipiame dėmesį, kad kiekvieno besikreipiančio piniginės socialinės paramos (kompensacijų) situacija yra nagrinėjama individuliai, tikrinama, ar būste nėra daugiau gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, ar už nuomojamą būstą nėra taikomos kompensacijos.
Taip pat asmenys gali kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, kurie išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, ne trumpiau kaip vieniems metams. Būsto nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre, ir asmens deklaruotas turtas ir pajamos neviršyti LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų normatyvų (pvz., asmens be šeimos, gyvenančio Kauno mieste deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šių dydžių: grynosios metinės pajamos – 62 VRP dydžių (7 936 eurų) ir turtas – 93 VRP dydžių (11 904 eurų)“, – teigė E. Kačiulienė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
