Laukia alkoholio kainų augimas: išimtis – nebent tam tikram alui – Kas vyksta Kaune

Laukia alkoholio kainų augimas: išimtis – nebent tam tikram alui

delfi.lt / Edgaras Savickas 2021/12/08 09:02
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Dėl didesnių akcizų butelis alaus Lietuvoje 2022 metais turėtų pabrangti 2 centais, butelis vyno – maždaug 10 centų, o stiprusis alkoholis – 30 centų. Kitąmet įsigalioja lengvata kraftiniam alui, tačiau gamintojai abejoja, ar tai leis išvengti kainų augimo: šiuo metu sparčiai auga energijos, žaliavų, visų paslaugų, ir taros kaštai.

Akcizų alkoholiui didinimas – bene vienintelis nuo sausio 1 dienos įsigaliojantis mokesčių pakeitimas. Priimtame akcizų plane siekiama nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio, nepriklausomai produkto rūšies: skirtingo stiprumo alaus, vyno ar kitų alkoholinių gėrimų.

Naujojoje 3 metų perspektyvoje nuspręsta akcizus etilo alkoholiui didinti kasmet po 6,8 proc., tarpiniams produktams – vidutiniškai po 8 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams virš 8,5 proc. stiprumo, alui – 10 proc.

Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, kitais metais alus galėtų pabrangti apie 2 centais, vynas per 8,5 proc. stiprumo – apie 10 centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 centų.

Kitąmet įsigalioja ir nauja lengvata, kuria siekiama paskatinti kraftinio alaus gamintojus – mažas alaus daryklas.

Įtvirtinamas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas mažoms alaus darykloms, pagaminančioms ne daugiau 80 tūkst. hektolitrų alaus per metus. Per pusę mažesnis akcizo tarifas bus taikomas 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus.

Kaip nurodoma leidinyje „Biudžetas glaustai“, dėl akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams didinimo į valstybės biudžetą 2022 metais planuojama surinkti 17,3 mln. eurų daugiau.

Vadina neproporcingu

Didžiąsias alaus daryklas vienijančios Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas „Delfi“ sakė, kad artėjantį akcizų didinimą vertina kaip neproporcingą.

„Finansų ministerija ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, kad alaus suvartojimas ir pardavimai per pastaruosius 5 metus (2020 metus lyginant su 2016 metais) sumažėjo 18 proc., stipraus alkoholio sumažėjo tik 2 proc., o vynuogių vyno pardavimai išaugo net 10 proc.

Deja, akcizus nuspręsta kelti 3 metus po 10 proc. alui ir vynui, o degtinei tik po 7 proc. Jau nekalbant apie sidrą, kurio pardavimai per tą patį laikotarpį sumažėjo net 22 proc., tačiau akcizas didinamas 3 metus po 19 proc. kasmet“, – aiškino jis.

S. Galadauskas tokius sprendimus pavadino akivaizdžiu stūmimu stipriojo alkoholio link.

Saulius Galadauskas / DELFI nuotr.

Savo ruožtu Nepriklausomų mažųjų alaus gamintojų asociacijos vadovas Gintaras Bingelis svarstė, kad dėl konkurencijos akcizų augimas gali paskatinti alaus gamintojus ieškoti sprendimo kaip nekelti produkto savikainos per kitų kaštų mažinimą.

„Yra ne vienas būdas to siekti, belieka tikėtis, kad didieji aludariai nesieks kompensuoti augančių mokesčių per pigesnių, žemesnės kokybės žaliavų naudojimą alaus gamyboje“, – sakė jis.

Pašnekovas dar aiškino, kad svarbi alaus gamybai skirta žaliava, grūdai, yra išauginami Lietuvoje, o tai naudinga šalies žemės ūkiui.

„Panaudotas salyklas ir alaus mielės naudojamos pašarų gamybai bei tinka farmacijos pramonei. Įvertinus tai, valstybė kaip ir turėtų būti suinteresuota tuo, kad rinka vartotų daugiau vietinio alaus, nei įvežtinio alaus, vyno bei gaminamo ar importuoto stipraus alkoholio. Šiuo požiūriu akcizo didinimas alui nedera prie ilgalaikių valstybės tikslų.

Alaus kaina kils, bet ne vien dėl akcizo, nes labai išaugo energijos kainos, brangsta logistikos paslaugos, žaliavos, kyla darbo užmokestis, brangsta pakuotė-tara, auga gamtosauginiai reikalavimai“, – dėstė G. Bingelis.

Neatpigs, bet gal nebrangs stipriai

S. Galadauskas priminė, kad Konkurencijos Taryba asociacijų vadovams nerekomenduoja viešai kalbėti apie akcizų įtaką kainoms.

„Tačiau noriu pastebėti, kad vien tik akcizas alaus butelyje padidėtų 2 centais, tada pridedamas 21 proc. PVM ir prekybinis antkainis apie 25 proc., ir turime jau daugiau nei 3 centus.

Turint galvoje, kad kai kurios žaliavos brango dvigubai, energijos brangimą, logistikos kaštų augimą ir darbuotojų atlyginimų kilimą, tai vargu ar daug aludarių sugebės visą tai absorbuoti ir kainą didinti tik akcizo padidėjimo lygmenyje“, – sakė jis.

Gildijos prezidento vertinimu, sunku tikėtis, kad mažieji aludariai dėl lengvatos mažins kainas.

„Jie gal nedidins kainų arba kels jas mažiau nei tie, kurie jos neturi, – kalbėjo jis. – Be abejo, lengvata mažiesiems padės konkuruoti su didžiaisiais, lengvatos neturinčiais aludariais.“

Alkoholiniai gėrimai / R. Tenio nuotr.

Tačiau G. Bingelis nurodė, kad smulkusis verslas stambiesiems gamintojams nebuvo ir nebus konkurentas.

„Stambieji dėl didelių gamybos apimčių, gali pasiekti aukštą našumą bei mažą savikainą. Mažieji dėl daugybės priežasčių negali konkuruoti su masine gamyba. Mažieji aludariai aptarnauja nišinius rinkos segmentus, turi būti kūrybingi, įdomūs, lankstūs ir greitai atliepiantys į poreikius.

Nepriklausomų mažųjų alaus gamintojų asociacija subūrė ir augins mažųjų aludarių bendruomenę, kurios nariai gamina ir gamins įdomius, įvairius, aukštos kokybės alaus stilius, reprezentuojančius Lietuvos aludarystės kultūrą. Tikimės, kad didieji prekybos tinklai plės mūsų pasiūlą ir užpildys augančią nišinio alaus paklausą Lietuvos aludarių sukurtais bei pagamintais produktais, o ne importiniais.

Įteisinta akcizo lengvata padės konkuruoti ne su didžiųjų gamintojų alumi, o su importiniais kraftiniais alumis, tuo labiau, kai beveik visos Europos Sąjungos valstybės remia ir taiko įvairias lengvatas savo šalių mažiesiems aludariams. Tikimės, kad tai supras ir Lietuvos politikai, negatyviai vertinę tokios lengvatos įvedimą, – remti nacionalinį verslą ir stiprinti jo konkurencingumą turėtų būti visų Lietuvos politikų interesas. Mažieji Lietuvos aludariai pagamina apie 1 proc. viso gaminamo alaus Lietuvoje, todėl sunku patikėti teiginiu, kad mažieji padidins bendrą alkoholio suvartojimą“, – sakė jis.

Lietuvos banko vertinimu, akcizų didinimas prisidės prie didesnės vidutinės metinės infliacijos kitais metais. Kartu su didesnėmis pensijomis, atlyginimais ir pašalpomis įtaka kainų augimui gali siekti 0,32 proc. punkto.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
VERSLAS
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA