Nacionalinė saugykla už keliasdešimt milijonų galėtų atsirasti Kaune arba Rumšiškėse – Kas vyksta Kaune

Nacionalinė saugykla už keliasdešimt milijonų galėtų atsirasti Kaune arba Rumšiškėse

BNS 2021/12/06 18:18
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kultūros ministerijos užsakymu parengtoje studijoje dėl naujos muziejinių vertybių centralizuotos saugyklos ar saugyklų steigimo, tinkamiausiomis įvardijamos vietos šalia Vilniaus, Kauno ar Rumšiškėse. Savo ruožtu muziejai ragina įvertinti ne tik esamus, o būsimus saugyklų poreikius, taip pat kviečia neatsisakyti jau pradėtų projektų.

Galimybių studiją Kultūros ministerijos užsakymu atlikusi įmonė „Smart Continent LT“ penktadienį muziejams, Kultūros ministerijai ir kitoms įstaigoms pristatė keturias alternatyvas, renkantis tarp vienos ar net kelių centralizuotų saugyklų Vilniuje, Rumšiškėse ar Kaune ir individualių saugyklų muziejuose, pritaikant esamas patalpas.

Kainuotų nuo 35 mln. eurų

Priklausomai nuo pasirinkimo, skaičiuojama, kad naujų saugyklų statybos, esamų patalpų pritaikymas ar šių sprendimų derinimas kainuotų nuo 35-43,5 mln. eurų, o brangiausiai kainuotų modernizuoti ir išlaikyti individualias saugyklas.

Kaip teigė viena studijos rengėjų Aušrinė Ulė, iš viso muziejams trūksta apie 11-13 tūkst. kv. m ploto, bet įvertinus dalies muziejų plėtros planus, pagal pesimistinį scenarijų reikėtų apie 10,2 tūkst. kv. m saugyklų.

Pagal pirmąją alternatyvą, būtų steigiamos individualios saugyklos kiekviename muziejuje – modernizuojamos esamos saugyklos, statomi priestatai, išperkami gretimi pastatai ir kt.

Svarstant steigti vieną centralizuotą saugyklą, būtų įrengiamos ir bendro naudojimo prevencinio konservavimo patalpos, vertybių priežiūrai reikalingos dirbtuvės. Saugykloje dirbtų keletas plataus profilio specialistų, kiti specialistai, esant poreikiui atvyktų į saugyklą iš muziejų.

Pasirinkus steigti centralizuotą saugyklą su kompetencijų centru, čia dirbtų ir aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie teiktų ir restauravimo, konservavimo, edukacijos, vertybių skaitmenizavimo paslaugas, čia veiktų muziejinių vertybių priežiūrai ir tyrimams reikalingos dirbtuvės.

Reikėtų iki 3 ha ploto

Pagal paskutiniąją alternatyvą, centralizuota saugykla veiktų kartu su kompetencijų centru, bet liktų ir individualios muziejų saugyklos – jos atliktų tik saugojimo funkciją. Centrinėje saugykloje vyktų visos ankstesniame variante numatytos veiklos.

Visais atvejais centralizuotose saugyklose vertybės būtų saugomos atsižvelgiant į medžiagiškumą, muziejų specifiką. Priklausomai nuo pasirinkimo, centralizuotos saugyklos statybai reikėtų 1,5–3 hektarų ploto, ji turėtų atsirasti patogiai pasiekiamoje vietoje, valstybinėje žemėje.

Pasak studijos autorių, vietos vertybių saugojimui trūksta šešiose įstaigose: Lietuvos liaudies buities muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, taip pat Nacionaliniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje. Į analizę įtraukti ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos, Vaclovo Into akmenų ir Vytauto Didžiojo karo muziejai.

Saugyklą be kompetencijų centro, anot studijos rengėjų, būtų geriausia įkurti Rumšiškėse, tokiai pat saugyklai su papildomomis specialistų funkcijomis tinkamiausia vieta būtų prie Vilniaus, o paliekant atskiras saugyklas ir muziejams, joms konkrečios vietos nenumatytos.

Kiekvienu atveju įvertinti ir trūkumai, pavyzdžiui, nepakankama infrastruktūra, poreikis specialistams važinėti didesnius atstumus ir kt., Vilniaus regiono trūkumai – didelė žemės kaina ir tai, jog nėra galimybių gauti europinės paramos.

Muziejai prašo daugiau vietos

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė Rūta Kačkutė tvirtina, kad ministerija neįvertino tikrojo bent jau Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklų poreikio.

„Mums buvo užduotas klausimas – kokių saugyklų mums reikia papildomai. Tai ten buvo tik papildomas poreikis identifikuotas. Bet atkreipiu dėmesį, kad mes, pavyzdžiui, iškeliame iš Naujojo arsenalo saugyklas visai ir jos ten grįžti negali, nes jos yra palėpėje. O kaip jūs žinote, palėpėje saugyklų būti negali. Kitos saugyklos – labai blogos būklės ir reikalauja labai didžiulių investicijų, kad ten galėtumėme saugoti“, – sakė R. Kačkutė.

Archeologas Gintautas Zabiela, sveikindamas ministerijos iniciatyvą, kartu teigė palaikantis ir R. Kačkutės poziciją, jog būtina įvertinti ne dabartinius, o ateities poreikius.

„Tai, ką svarstome šiandien, yra esamų skylių lopymas, esamos problemos sprendimas, skaičiai byloja apie šiandieną, rytoj ar poryt jie bus kiti. Tad būtina priiminėjant vieną ar kitą sprendimą turėti perspektyvą. Nes kol pastatysime saugyklą, kažkokia dalis jų užsipildys“, – kalbėjo jis.

R. Kačkutė taip pat atkreipė dėmesį, kad studijoje minimas tik Prano Gudyno restauravimo centras, bet neužsimenama apie LNM „mažesnį, bet kompetencijomis nenusileidžiantį restauravimo centrą“.

Ji ragino ne tik išsaugoti šį centrą, bet taip pat numatyti jam patalpas, nes šiuo metu jos nuomojamos. Kartu LNM vadovė kvietė sostinės įstaigoms sukurti reikiamą infrastruktūrą nenutolstant nuo Vilniaus, „dėl darbuotojų, kurie čia gyvena“.

Siūlo galvoti apie regionus

Ministerijos atstovai patikino, kad nėra galutinių sprendimų nei dėl saugyklų ploto, nei dėl restauratorių ir į pastabas ketinama atsižvelgti, taip pat būtų siekiama, kad centralizuotos saugyklos būtų atvertos lankytojams, čia vyktų edukacijos.

Ministerijos atstovė Laura Raulynaitienė patikino, kad papildomas LNM patalpų poreikis buvo įvertintas.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas teigė esąs dėkingas ministerijai, kad nuo 2019-ųjų pradėjus diskusijas dėl saugyklų pasistūmėta į priekį. Anot jo, kadangi ES parama orientuota į regionus, realu būtų svarstyti centralizuotos saugyklos Rumšiškėse variantą, čia dailės muziejus galėtų perkelti antrinį fondą.

Anot jo, P. Gudyno restauravimo ir konservavimo centras netrukus įsikels į naujas, už ES lėšas atnaujintas patalpas, miesto centre, Rūdninkų gatvėje, o čia numatyta galimybė lankytojams susipažinti su restauravimo procesais, stebėti juos virtualiai ir tiesiogiai, tad būtų netikslinga kurti analogišką centrą už Vilniaus.

Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas tvirtino, kad Kultūros ministerija jau turėjo neigiamos patirties su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skyriumi-sandėliu Raseiniuose.

„Dėl to atsargiai reikėtų žiūrėti, kad visa Lietuva važiuos į tą bendrą sandėlį. Dėl išskaidyto modelio – sakyčiau, tai yra privalumas, nes jis yra saugus“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA