Kaune jau beveik 100 metų veikia Anatomijos muziejus. Vos įžengus čia pasitinka apie 1,9 m ūgio vyro griaučiai. Jį kruopščiai tyrinėja medicinos studentai. Muziejaus erdvėse galima išvysti daugiau kaip 1 tūkst. eksponatų, pagamintų iš žmonių palaikų: įvairius organus, griaučius, taip pat pamatyti vaisių gimdoje ir net urnas su žmogaus palaikų pelenais.
Anatomijos muziejus įsikūręs LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos institute (A. Mickevičiaus g. 9).
Atidarytas tarpukariu
Anatomijos mokslo Kaune pradžia laikomi 1920-ieji, kai A. Mickevičiaus g. 7, buvusiame pradinės mokyklos pastate, buvo įrengtos patalpos medicinos studentams: anatomikumas, prozektoriumas, laboratorija, chemikalų sandėlis, auditorija.
Būsimam muziejui pradėti kaupti eksponatai (griaučiai, kaulai, kūno dalys), vadinami preparatais.
Anatomijos muziejus duris atvėrė 1922 m., jo įkūrėjas – Anatomijos instituto steigėjas, lietuviškos anatomijos kūrėjas prof. Jurgis Žilinskas. 1922-1940 m. jam vadovaujant buvo surinkta didžioji dalis muziejaus preparatų. Vėliau jie papildyti dėstytojų ir studentų pagamintais eksponatais: tikrais ir dirbtiniais (modeliai iš vaško, plastmasės, molio).
Muziejus tarpukariu buvo ypatingai svarbi erdvė mokytis medicinos studentams: laikais, kai nebuvo interneto pagrindiniu mokymosi šaltiniu buvo knygos ir praktika laboratorijose. Medicinos studentai ir dabar yra dažniausi Anatomijos muziejaus lankytojai.
„Studentai praktikos mokosi prozektoriume, o į muziejų ateina pasimokyti teorijos“, – pažymėjo Anatomijos instituto muziejaus vedėja Vega Kriaučiūnienė.
Pastatas, kuriame dabar veikia muziejus (buvęs VDU Medicinos fakultetas), pastatytas 1932 m. (arch. Vladimiras Dubeneckis).
Pažinti žmogaus organizmą
Muziejaus vedėja V. Kriaučiūnienė pažymi, kad muziejus skirtas geriau pažinti žmogaus kūną, organus, tačiau kai kurie vaizdai gali būti itin jautrūs. Ekspozicijoje matysite iš avarijoje žuvusios nėščiosios išimtą maždaug 11-12 sav. vaisių gimdoje. „Mama žuvo avarijoje, vaikutis neišgyveno“, – pažymėjo muziejininkė.
Taip pat galima pamatyti virkštelę, dar nesuaugusį kūdikio momenėlį ir pan. Atskirai eksponuojami apsigimusių naujagimių preparatai. Yra skeletų kolekcija, trys mumijos. Ekspozicijoje išvysite ir kalinio ranką su tatuiruote, ji – mokslo tikslais supjaustyta. Šalia sienos eksponuojamos urnos su žmonių palaikais.
Tad, itin jautrios psichikos žmonėms prieš lankantis muziejuje patartina pagalvoti, ar šie vaizdai nešokiruos jų ir/ar kartu atėjusių atžalų.
Tarp griaučių – ir gorilos
Muziejaus preparatai suskirstyti į 5 grupes: kauliniai, skaidrūs, šlapi, koroziniai ir sausi. Šalia eksponuojami ir modeliai iš vaško, molio, medžio, vielos ir kt.
Prie įėjimo pasitinka stendas su 1930 m. išdėliotais sunkiai sirgusio 30-mečio kariškio griaučiais.
„Pasakojama, kad šis žmogus pats norėjo, kad iš jo palaikų po mirties pagamintų preparatų, kad nors po mirties eitų jaunos merginos ir į jį žiūrėtų“, – sakė muziejininkė.
Vyro ūgis buvo 1,9 m, nors stende jis atrodo aukštesnis (dėl išskirstytų kaulų). 1935 m. šalia šių griaučių buvo pridėta kito žmogaus kaukolė.
Muziejuje eksponuojami embrionų, kūdikių, paūgėjusių vaikų, suaugusiųjų griaučiai.
Ekspozicijoje galima išvysti ir gorilos griaučius. Pasak muziejininkės, tai labai brangus eksponatas, 1929 m. Prancūzijoje jis įsigytas net už 2,8 tūkst. litų.
Virš griaučių eksponuojama plaučių kolekcija. Tikri plaučiai yra išpūsti iki pilno tūrio. Pirmieji plaučiai – rūkoriaus, su juodomis dėmelėmis, rodančiomis, kad yra užteršti. Antri plaučiai – visiškai švarūs, be dėmelės, tai – avies plaučiai.
Ką dar įdomaus išvysime? Vienus smulkiausių – klausomuosius kauliukus: plaktuką, priekalą ir kilpą.
Taip pat pamatysite kirmėlinę ataugą – apendiksą; tulžies pūslėje rastų akmenų kolekciją; širdžių, smegenų ir kitų organų kolekciją.
Muziejuje yra ir gyvūnų preparatų dalis: mamuto kaulas, arklių kaukolės, banginio slankstelis, šuns ir avies griaučiai.
Padovanoti kūną mokslui
Kaip į muziejų atkeliauja eksponatai? Muziejaus vedėja Vega Kriaučiūnienė pasakojo, kad iki Nepriklausomybės atkūrimo mirusiųjų palaikai čia būdavo atvežami iš vaikų prieglaudų, taip pat atkeliaudavo benamių, neatpažintų žmonių palaikai. „Jei per tam tikrą laiką neatsirasdavo kas tą kūną pasiima – jis keliaudavo į universitetą ir pasitarnaudavo mokslui“, – pasakojo V. Kriaučiūnienė.
Į Anatomijos muziejų atkeliaudavo ir archeologinių ekspedicijų metu rastos kaukolės, taip pat vykdant statybos darbus rasti žmonių palaikai.
Pasakojama, kad sovietmečiu kūnus mokslui būdavo galima net parduoti: dar gyvi būdami žmonės pasirašydavo, kad po mirties jų palaikus bus galima skirti mokslo reikmėms. Už „kūno pardavimą“ sovietmečiu jie gaudavo 200-300 rublių.
Atkūrus Nepriklausomybę tvarka pasikeitė ir visi neatpažinti žmonės yra laidojami valstybės lėšomis.
Vienintelis būdas gauti žmogaus palaikus mokslui – jeigu pats žmogus dar gyvas būdamas juos padovanoja.
„Reikia parašyti paskutinės valios pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad kūną po mirties palieka Anatomijos institutui. Artimieji žino, kad po mirties reikia skambinti mums. Tada kūnas čia atvežamas, iš jo studentai pasimoko kelerius metus, galiausiai kūnas kremuojamas“, – sakė muziejaus vedėja V. Kriaučiūnienė.
Ar aukoja žmonės kūnus mokslui? Anot muziejininkės, anksčiau vieną kūną universitetas gaudavo kartą per kelerius metus, dabar jau būna ir 10 palaikų per metus.
Vyksta ekskursijos
Anatomijos muziejuje organizuojamos ekskursijos. Pasak muziejininkės, vienas apsilankymas gali nulemti ateitį: abiturientai prieš stodami į medicinos mokslus atvyksta įsitikinti, ar šis kelias tikrai jų ir pamatę vaizdus priima galutinį sprendimą. Atvyksta ir moksleivių ekskursijos, pavieniai žmonės.
Būtina susitarti iš anksto tel. +370 37 327283 arba mob.nr. +370 652 98867.
Anatomijos muziejus dirba I-IV 9-16.30 val., V-9-15.30 val.
