Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nagrinėjimą iniciatorių prašymu paankstins.
Teismas ketvirtadienį priėmė grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti reikalavimų daugelyje prekybos, paslaugų, taip pat pramogų, viešojo maitinimo vietose, renginiuose lankytis tik su galimybių pasu atitiktį Konstitucijai.
Seimo nariai taip pat prašo KT pasisakyti dėl nuostatos, jog aukštojo mokslo studijos tiesiogiai vykdomos tik galimybių pasą turintiems žmonėms, kitu atveju jos gali vykti nuotoliniu būdu.
KT pranešime nurodoma, kad Vyriausybės nustatytas reguliavimas dėl pandemijos valdymo yra laikinas, todėl atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir kitas prašyme nurodytas aplinkybes teismas pagal bylos nagrinėjimą paankstins.
Seimo narių grupė laikosi pozicijos, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Parlamentarai taip pat teigia, kad kyla klausimų dėl ribojimų proporcingumo bei teisėtumo, nes „žmogaus teises suvaržančios nuostatos yra įtvirtintos Vyriausybės nutarimu, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tą gali daryti tik įstatymo leidėjas įstatymu“.
Kreipimąsi pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.
Opozicija į KT kreipėsi dėl Vyriausybės vasario 26 dienos nutarimo, kuriuo šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Šiame daugelį kartų keistame nutarime yra nustatyti pandemijos ribojimai, tarp jų ir skirtingos sąlygos turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei nepersirgusiems žmonėms.
