Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis teigia nedirbsiantis už mažesnį nei 870 eurų atlyginimą. Mažiau nei 579 eurų uždarbio „į rankas“ pakanka tik maždaug dviems iš šimto dirbančiųjų, teigia specialistų portalas CVMarket.lt
„Ne savaitėmis, o dienomis besipučiančios dujų, elektros, šildymo, maisto produktų kainos, dantis vis labiau šiepianti infliacija (tokios neregėjome nuo 2009 m.) spėriai augina ir lietuvių geidaujamo mažiausio atlyginimo lūkesčius, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – panašu, kad darbdaviams, siūlantiems itin mažai, vietos darbo rinkoje išvis neliks.
Kaip parodė CVMarket.lt specialistų atlikta Lietuvos dirbančiųjų apklausa, kurioje dalyvavo 1233 asmenys, mažiausia neto („į rankas“) alga, už kurią dar sutiktų dirbti lietuvis, pastaruoju metu vikriai kabarojasi aukštyn. Kadangi norėjome palyginti dabartinius Lietuvos dirbančiųjų lūkesčius su buvusiais prieš dvejus, penkis ir 14 metų, kai turėjome vietinę valiutą, palikome tuometinius atlyginimų rėžius, tik konvertavome litus į eurus. Visos sumos „į rankas“, t.y. jau sumokėjus priklausančius mokesčius“.
Lietuviai užtikrintai brangsta
Šiuo metu daugiausiai – net 25,8 proc. lietuvių apatine riba, už kiek dar sutiktų dirbti, laiko rėžį nuo 870 iki 1159 eurų. Tačiau vos ne tiek pat (23,8 proc.) nurodo, kad jų minimumas yra ties 1160-1500 Eur.
Ūgtelėjo ir dalis tų, kam normali alga prasideda nuo 1501 Eur. Lyginant su priešpandeminiais 2019-aisiais, taip mąstančių padaugėjo kone dvigubai, nuo 5,8 proc. iki 10,8 proc.
Pagausėjo ir tų, kas nesutiktų dirbti už mažiau nei 1800 Eur. Dabar jų 7,9 proc., kai prieš dvejus metus tokių būta tik 4,1 proc.
Tačiau visiškai susitraukė sutinkančių dirbti už katės ašaras – mažiau nei 579 Eur algą. O juk 2007 m. toks atlyginimas buvo priimtinas net 64,12 proc. visų, dalyvavusių apklausoje.
Skirtingi lūkesčiai skirtingose grupėse
Nors daug kalbama apie moterų ir vyrų atlyginimų lygybę, viešai skelbiama, kiek gauna lietuviškų įmonių darbuotojai ir darbuotojos, nelygybė matyti ir mažiausio tinkamo atlyginimo lūkesčiuose.
Akivaizdu, kad darbuotojai vyrai kelia kur kas didesnius reikalavimus minimaliam atlyginimui nei moterys. Ypač tai pasakytina apie su itin mažais atlyginimais sutinkančius asmenis. Štai už mažiau nei 579 Eur sutinka dirbti 1,4 proc. vyrų ir 2,9 proc. moterų.
Kaip rašoma pranešime, moterys kuklesnės ir reikalaudamos didesnių algų. Štai 14,8 proc. vyrų sako dirbsiantys už ne mažiau nei 1501-1800 Eur algą, kai taip teigiančių moterų turime tik 6,8 proc. Dar aukštesnę minimalios algos kartelę iškėlę 12,7 proc. vyrų ir tik 2,3 proc. moterų.
Labai skiriasi ir jaunesnių bei vyresnių darbuotojų lūkesčiai, bet tam yra logiškas paaiškinimas. Jaunimas turi mažiau patirties, ne taip solidžiai jaučiasi rinkoje, todėl minimalaus atlyginimo pikas yra ties 870-1159 Eur rėžiu, kai daugiausiai vyresnių darbuotojų yra pasirinkę 1160-1500 EUR atlyginimų diapazoną.
Dar aukščiau siekia visai nedidelio skaičiaus jaunų darbuotojų ambicijos. Šiuos rėžius besirenkančių iki 30 m. ir per 30 m. darbuotojų grupės skiriasi kartais. Nors teigiama, kad jaunimas dažnai reiškia nepamatuotus lūkesčius dėl norimos algos, minimalios algos tyrimas parodė, kad šie lūkesčiai pakankamai racionalūs ir pamatuoti.
