Tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius, jų problemas spręstų partnerystės įteisinimas, rodo Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) užsakymu atliktas tyrimas.
„Tyrimas ir jo ataskaita aiškiai formuoja lūkestį, kad valstybė sureguliuotų tos pačios lyties asmenų šeimų teisinius santykius, priimant partnerystės įstatymą. Šios šeimos aiškiai komunikuoja norą būti pripažintos, apsaugotos ir gerbiamos visuomenėje kartu su kitais žmonėmis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Pasak jos, toks lūkestis kyla ne tik todėl, jog dabartinis teisinis reguliavimas neatliepia šių žmonių gyvenimo realijų, bet ir todėl, kad valstybė prieš 20 metų „davė pažadą“: partnerystės institutas numatytas 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse.
Lietuvos socialinių mokslų centro tyrėjas sociologas Liutauras Labanauskas atliko 10 giluminių interviu su LGBT poromis (penkiomis vyrų ir penkiomis moterų). Šios poros santykius kūrė vidutiniškai 10 metų, partnerių amžius – nuo 21-erių iki 65-erių metų.
Patiria neproporcingus sunkumus
L. Labanausko teigimu, tyrimas dar kartą įrodė, kad LGBT poros visuomenėje patiria nelygybę. Tai susiję su turto paveldėjimu, atstovavimu gydymo įstaigose.
„Kalbant apie informacijos gavimą dėl sveikatos būklės, oponentai sako, kad būtų galima duoti leidimą suteikti informaciją, kad tai galima susitvarkyti iš anksto. Bet kad tą padarytum, turi apvažiuoti visas ligonines“, – aiškino J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės teigimu, LGBT poroms iššūkių kyla ir dėl paveldėjimo mirties atveju: „Tos pačios lyties šeimos neturi artimojo statuso Lietuvoje, todėl tokiu atveju taikomos visos sąlygos, einant per teisinę sistemą, kurios taikomos dviem svetimiems žmonėms.“
„Kaunas Pride“ eitynės
Pasak jos, tai reiškia, kad už paveldėtą turtą vienam iš poroje esančių žmonių reikės susimokėti mokesčius. Sutuoktiniams ši prievolė negalioja.
Pasak L. Labanausko, vienos lyties asmenų probleminės patirtys „nėra baigtinės, o teisinis nelygiavertiškumas ir pažeidžiamumas yra suvokiamas kaip neproporcingai didelis“.
„Lūkestis, kad klausimus galima išspręsti per teisininkus, advokatus, notarus, yra neracionalus ir diskriminuojantis“, – dėstė jis.
Ieško būdų įteisinti santykius
L. Labanausko teigimu, kadanagi vienos lyties porų santykiai Lietuvoje nėra įteisinti, tai šiuos žmones verčia „imtis tam tikrų veiksmų, bandant įteisinti savo santykius“.
„Santykių įteisinimas remiasi formaliais arba neformaliais būdais. Iš formalių būdų galime paminėti santuokų sudarymą užsienyje. Tai yra tam tikras pasipriešinimas esančiai situacijai. (…) Vyksta ir neformalūs partnerysčių įteisinimo būdai, kurie remiasi įvairiomis simbolinėmis formomis“, – aiškino tyrėjas.
Tyrėjas sako, kad šias problemas išspręstų partnerystės instituto įteisinimas, kuriam daugiausiai problemų kelia „kultūriškai sąlygotos nuostatos ir klaidingi įsitikinimai“.
Daugiau šia tema
LGBT porų tyrimas „Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo galimybių analizė ir kokybinis tyrimas apie LGBTQIA+ asmenų poreikius“ parengtas įgyvendinant projektą „Žmogus žmogui žmogus: didesnė parama žmogaus teisėms ir vienas kitam kovoje už lygybę“. Jis finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.
Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Prezidentas Gitanas Nausėda prisipažino, kad būtų nepasirašęs tokio Partnerystės įstatymo, koks jis buvo pateiktas Seime, nes jame santuokos ir partnerystės apibrėžimas beveik vienodas.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
