JAV ambasadorius Lietuvoje susitiko su Kauno LGBTQ+ bendruomene – Kas vyksta Kaune

JAV ambasadorius Lietuvoje susitiko su Kauno LGBTQ+ bendruomene

V. Sidabro nuotr.

Pirmadienį Kaune viešėjęs JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchrist apsilankė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ biure Laisvės alėjoje, susitiko su Vytauto Didžiojo universiteto akademine bendruomene bei inicijavo pokalbį su rugsėjo pradžioje Kaune pirmą kartą surengto „Kaunas Pride“ renginio, skirto palaikyti LGBTQ+ bendruomenę bei ginti jos narių prigimtines teises, organizatoriais.

Proga aptarti planus

Po Vytauto Didžiojo universiteto rektorate įvykusio „Kaunas Pride“ organizatorių susitikimo su JAV ambasadoriumi Lietuvoje Robertu S. Gilchristu pakalbinome jo dalyvius. Tai dažnai viešai Kauno LGBTQ+ bendruomenės vardu kalbanti Viktorija Kolbešnikova, Rokas Budrauskas ir Rokas Garliauskas. Pašnekovai sakė, kad visi prisidėjusieji prie to, kad Kaune įvyktų pirmosios „Pride“ eitynės yra svarbūs, o tokių asmenų – daugiau kaip trisdešimt, tačiau kol kas steigti juridinės organizacijos jie neketina.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchrist susitiko su „Kaunas Pride“ organizatoriais/ R. Tenio nuotr.

„Po „Kaunas Pride“ praėjo lygiai mėnuo, todėl labai džiugu, kad įvyko šis susitikimas, nes ir mums patiems jau buvo laikas susėsti ir pagalvoti, o kas toliau?“ – sakė R. Garliauskas. Organizatoriai minėjo, kad po rugsėjo 4 dieną vykusių eitynių jiems patiems reikėjo laiko atitrūkti, visi turėjo labai daug kitų užsiėmimų, darbų, tačiau neabejoja, kad LGBTQ+ bendruomenės palaikymui Kaune dar prireiks ne vieno renginio ar akcijos.

„Ar bus kitąmet „Kaunas Pride“? – į šį klausimą organizatoriai kol kas neturi atsakymo. Bet kad būtinai kažkas bus skirto šiai temai, neabejoja.

Amerika gina LGBTQ+ teises

Pašnekovai labai teigiamai įvertino susitikimą su R. S. Gilchristu, minėjo, kad prieš savaitę panašus susitikimas surengtas ir Vokietijos ambasados Lietuvoje iniciatyva. „Tai rodo, kad mūsų veikla yra legitimi, kad mūsų reikalavimai – pagrįsti ir svarbūs ne tik Lietuvoje, bet ir pripažįstami tarptautiniu mastu“, – sakė Rokas Budrauskas.

„LGBTQ+ žmonių teisės yra viena iš Amerikos politikos vertybių. JAV įstatymais įtvirtinta žmonių teisė į tos pačios lyties asmenų santuokas, net ne partnerystę, kurios įstatymas, galima pasidžiaugti, pagaliau bus svarstomas Lietuvos Seime. Nes neleisti žmonėms teisiškai įtvirtinti šeiminius santykius, tai yra diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas. Mano misija yra atstovauti Amerikos vertybes čia, Lietuvoje“, – po susitikimo su „Kaunas Pride“ organizatoriais sakė R. S. Gilchristas.

Pirmosios „Kaunas Pride“ eitynės Kaune surengtos 2021 rugsėjo 4 d./ V. Sidabro nuotr.

JAV ambasadorius Lietuvoje teigė, esantis įsitikinęs, kad visuomenės, kuriose nėra diskriminacijos, yra emociškai sveikesnės, o žmonės – laimingesni. „Turime suprasti, kad diskriminacija sukuria baimės ir nesaugumo atmosferą, o juk LGBTQ+ bendruomenės narių yra visur – jie yra mūsų broliai, seserys, draugai, kolegos. Psichinė žmonių sveikata yra žymiai geresnė, kai visi žmonės turi teisę į orų ir saugų gyvenimą, nepaisant savo lyties, amžiaus, rasės, lytinės orientacijos ar kitų skirtumų“, – teigė ambasadorius.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos žmonės yra mylintys, besirūpinantys šeima, todėl tokia neapykanta daliai savo tautos, jam kelia didelį norą dėti visas pastangas, kad situacija keistųsi.

Džiaugėsi palaikymu

Kad asmeninis JAV ambasadoriaus palaikymas labai motyvuoja ir skatina toliau siekti savo tikslų, pripažino ir „Kaunas Pride“ organizatoriai. Jie pasidžiaugė, kad ambasadoriui jų surašytas manifestas nepasirodė per drąsus. Pašnekovai patvirtino, kad su JAV ambasadoriumi ir ambasados darbuotojais teko susitikti ir Kaune vykusių eitynių metu.

„Kaunas Pride“ eitynės

„Smagu, kad ambasadorius teigiamai įvertino mūsų organizuotą renginį bei išreiškė palaikymą jo dvasiai, kuri jam priminė pirmuosius aktyvistų renginius Niujorke 1969-1970-aisiais metais“, – sakė R. Budrauskas. Pašnekovas taip pat minėjo, kad po „Kaunas Pride“ toliau žada aktyviai dirbti prie translyčių žmonių teisių gynimo bei tikisi, jog jų teises įtvirtinantys įstatymų projektai galbūt atsiras ir Seimo darbotvarkėje.

Pakalbinti „Kaunas Pride“ organizatoriai sakė nebuvę nustebinti homofobinių išpuolių renginio metu – labiau juos teigiamai paveikė didelis palaikymas, kokio Kaune jie nelabai tikėjosi. „Antravertus, gal ir gerai, kad buvo tos neapykantos, provokacijų – kiti pamatė, kur gyvename, ką patiriame kasdien. Tikrai pavyko sugriauti mitą, kad LGBTQ+ žmonės yra normaliai priimami ir, kad mes išsigalvojame savo baimes ir blogą savijautą“, – sakė V. Kolbešnikova.

Siekiant apsaugoti pirmųjų „Kaunas Pride“ eitynių dalyvius, Laisvės alėjoje buvo sutelktos didelės Lietuvos policijos pajėgos / V. Sidabro nuotr.

Žmogaus teisės yra pamatas

„LGBTQ+ bendruomenės narių teisės visų pirma yra žmogaus teisės ir jų gynimas yra itin svarbi Amerikos vykdomos politikos darbotvarkės dalis. Todėl visi kurie pagrįstai gina savo teises, gali tikėtis Amerikos Vyriausybės bei jos atstovų savo šalyje – ambasadorių palaikymo. Tą ir darau čia Lietuvoje, remdamas savo šalies politiką bei labai gerai suprasdamas LGBTQ+ bendruomenei kylančius sunkumus, jų reikalavimus, kaip pats praeityje buvęs ir tebesantis aktyvistas, kuriam ir asmeniškai aktualios šios temos“, – sakė R. S. Gilchristas.

Ambasadorius sutiko, kad homofobinių nuostatų netrūksta ir Lietuvos politiniame lauke, tačiau vylėsi, kad tai keisis, nes juk ir Europos Sąjungos, kurios nare yra Lietuva, nuostatos ir vertybės šiuo klausimu yra visiškai priešingos nei kai kurių šalies politikų, kurių viešų pasisakymų netrūko ir prieš „Kaunas Pride“ renginį.

„Galiu pasakyti, kad ir Amerikoje kažkada buvo panašių istorijų, tačiau dabar niekam nebekyla diskusijų ne tik dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, bet ir santuokos, kuri JAV buvo įteisinta 2015 metais“, – sakė jis.

Atsisveikindamas su „Kaunas Pride“ organizatoriais R. S. Gilchristas padovanojo nuotraukų albumą, kuriame sudokumentuota Amerikos LGBTQ+ bendruomenės kova, šiuo albumu itin apsidžiaugė V. Kolbešnikova, kuri šiuo metu dirba prie mūsų šalies LGBTQ+ istorijos temos.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA