Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto, ką daryti su tais bedarbiais, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, nors ir neturi realių paskatų dirbti. Porą kartų atsisakę siūlomo darbo, jie liktų už šios sistemos borto.
„Kalbant apie Užimtumo tarnyboje registruotus žmones, tik apie 50 proc. tų žmonių gauna kažkokias išmokas – ar tai būtų nedarbo socialinio draudimo išmoka, ar socialinė parama. Visi kiti žmonės negauna nieko.
Vadinasi, jie yra registruoti Užimtumo tarnyboje dėl to, kad pirmojo karantino metu buvo dosnios 200 eurų išmokos, arba yra kitos paskatos tiesiog registruotis į Užimtumo tarnybą, nebūtinai turint realių paskatų dirbti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrės nuomone, reikia dėti kiek įmanoma daugiau iš Užimtumo tarnybos pusės paskatų įdarbinti ir aktyvinti tuos žmones, kurie dabar gauna nedarbo socialinį draudimą, yra neseniai atleisti iš darbo, ir gali gauti antrą galimybę dirbti.
„Na, o tie žmonės, kurie piktybiškai tiesiog registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kiek įmanoma mažiau tokių galimybių turėti. Todėl svarstome galimybę pakeisti reglamentavimą tuo požiūriu, kad, jeigu tu vieną, kitą kartą atsisakai normalaus, gero darbo pasiūlymo, kuris būtų nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio, tai apriboti galbūt ir galimybes likti Užimtumo tarnyboje kaip registruotu bedarbiu tam tikrą laiką tai liečia žmones, kurie negauna jokių išmokų. Jie tiesiog yra registruoti Užimtumo tarnyboje, ir nebūtinai turi realias paskatas dirbti, arba dirba šešėlinėje darbo rinkoje“, – kalbėjo M. Navickienė.
Daugybė registruotų bedarbių, o dirbti nėra kam
Lietuvoje susidarė paradoksali situacija, rugpjūtį šalyje registruotos laisvos darbo vietos pasiekė naują rekordą – verslo atstovai sako, kad skaičius būtų dar didesnis, tačiau įmonės jau pavargo talpinti darbo skelbimus. Jie rodo į Užimtumo tarnyboje registruotus šimtus tūkstančių bedarbių, kurie dirbti nė nenori. Tačiau Vyriausybės atstovai vertina, kad išmokos nėra pagrindinė priežastis.
Seime Laisvės frakcijos posėdyje patarta situacija, kai laisvų darbo vietų skaičius yra rekordinis – rugpjūtį buvo 64,8 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Per 30 metų, tokio kito skaičiaus nepavyko rasti. Tiek gyventojų gyvena Plungėje ir Raseiniuose kartu sudėjus“, – stebėjosi frakcijos atstovas Vytautas Mitalas.
Jis klausė, ar sugebėsime sukurti tokią sistemą, kurioje galėsime įveikti perkvalifikavimo slenkstį esantiems dviems šimtams tūkstančių registruotų bedarbių Užimtumo tarnyboje.
„Ar prisikasime prie tikrųjų tų priežasčių, kad darbo rinkos situacija gerėtų, ir mūsų nedarbas toliau sėkmingai mažėtų, o laisvų darbo vietų skaičius nesukeltų tokių didelių nepatogumų mūsų augimui, mūsų verslui“, – svarstė V. Mitalas.
Verslo atstovai duria pirštu į išmokas bedarbiams – niekas nebenori dirbti, renkasi šešėlį, kur gali gauti didesnę naudą tiek iš privačios, tiek iš valstybės kišenės.
Tuo metu Vyriausybės atstovai kalbėjo ne apie išmokų mažinimą, bet į jų transformavimą, kad bedarbiams būtų suteikiama „meškerė, o ne žuvis“.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
