Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį Vyriausybėje teigė, jog kol kas ministrų kabinetas nesvarsto atsisakyti „gpaso”.
„Ne, kol kas dar nesvarstome jo atsisakyti“, – sakė ministras, nepaisant kai kurių ekspertų kritikos jam.
Jis tikino, jog kol „gpasas” yra naudingas.
„Šiai dienai „gpasas” arba jo atitikmuo veikia dar daugelyje ES valstybių. Šitame etape jis mums padeda tiek valdyti srautus, tiek kurti saugesnę aplinką ir veikti verslams“, – apie „gpasą” kalbėjo ministras A. Dulkys.
Paprašytas įvertinti prezidento Gitano Nausėdos kritiką jam, ministras prisiėmė atsakomybę už bendrą pandemijos valdymą.
„Prisiimu atsakomybę už bendrą pandemijos valdymą, persilaužimas yra pasiekiamas kasdieniu darbu. Tokią savo atsakomybę matau, tą ir darau“, – į prezidento kritiką atsakė A. Dulkys.
Paklaustas, ar nesvarsto atsistatydinti, A. Dulkys į klausimą tiesiogiai neatsakė.
„Man atrodo, kad dabar pagrindinis dalykas – kiek Lietuvos žmonių gali jaustis saugūs pandemijos metu. O tas saugumas tai yra mūsų imunizacijos laipsnis. Kiekvieną savaitę imunizacijos laipsnis keičiasi maždaug vienu procentiniu punktu. Jeigu vykdytume pagrindinę ir efektyvią priemonę – vakciną, tas saugumas ir jo pojūtis augtų greičiau“, – sakė jis.
Nausėda mato du kelius
Primename, kad šalies vadovas G. Nausėda penktadienį teigė, jog ministras turi du kelius, o epidemiologinė situacija šiuo metu Lietuvoje yra itin prasta.
„Kalbant apie ministrą, taip, visi puikiai suprantame, kad už kiekvienos srities veiklą yra atsakingas toje srityje dirbantis ministras. Aš jau minėjau kai kuriuos skaičius dėl susirgimų, dėl pasiskiepijusių skaičiaus. Per praėjusią savaitę praradome 150 gyvybių.
Ši situacija yra daugiau nei bloga – labai bloga. Ministrui yra du keliai: arba jis pasako, kad jis žino, kaip pasiekti perlaužimą, nes šiuo metu Lietuva yra prasčiausioje padėtyje pagal susirgimus ir trečioje nuo galo pagal mirtingumą, arba, jei jis nemato kelių, kaip tai padaryti, jis sąžiningai prisipažįsta ir nepaima įkaitais Vyriausybės“, – akcentavo G. Nausėda.
Jo teigimu, sprendimai – premjerės rankose.
„Jei premjerė šiandien nepriima šio sprendimo, ponas Dulkys, jei jis pripažįsta, kad jam sunkoka susitvarkyti, gali padėti premjerei. Kelias labai paprastas“, – penktadienį lankydamasis Mažeikiuose žurnalistams sakė G. Nausėda.
Sveikatos apsaugos ministras, atsakydamas į kritiką, teigė, jog savo veiklą paliks vertinti kitiems.
„Persilaužimo kelias paprastas – toliau visiems skiepytis. Šią savaitę Vyriausybėje priėmėme ir pasiūlėme Seimui papildomus reikšmingus sprendimus, kurie reikalingi imunizacijos skatinimui.
Šia kryptimi intensyviai dirbame kasdien. Jaučiu premjerės pasitikėjimą ir esu susikoncentravęs į tiesioginį darbą. Savo darbo vertinimą palieku kitiems“, – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime cituojamas ministras A. Dulkys.
„Gpasas” naudingas ne visiems
Delfi.lt laidoje „Jūs rimtai?“ dalyvavęs užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas tvirtina, kad net ir turintys „gpasą” negali atsipalaiduoti: „Ne QR kodas, ar popierinis, ar skaitmeninis, suteikia mums apsaugą. Apsaugą mums suteikia mūsų imuninė sistema“. Profesoriaus teigimu, būtina tirtis antikūnus net jei „gpasas” vis dar galioja.
Kalbėdamas apie „gpasą”, kai jis įgyjamas pasiskiepijus, S. Čaplinskas abejojo jo tvirtumu teigdamas, kad daliai žmonių imunitetas gali apskritai nesusiformuoti arba po skiepo įgyti antikūnai gali labai greitai išblėsti. Ką tokiu atveju daryti? Profesorius kaip naudingą priemonę įvardijo testavimą.
„Šia prasme tyrimai yra daug informatyvesni negu pats faktas, kad žmogus kažkada pasiskiepijo“, – tvirtino S. Čaplinskas.
„Statistika pas mus dabar sutvarkyta gana gerai. Bet ne epidemiologinė analizė. Ne priežasčių analizė, – teigė S. Čaplinskas ir pridūrė, kad statistika nėra tiksli, jei joje pažymėta tik tiek, kad pasiskiepijęs asmuo pateko į reanimaciją. – Reikia, kad atsakytų, kad kiek pas tą žmogų, kuris pateko į reanimaciją ir buvo pasiskiepijęs, antikūnų. Koks jo imuninis statusas. Pas jį gal išblėso antikūnai?“
S. Čaplinsko teigimu, svarbu, kad kiekvienas žmogus suprastų savo kovido statusą, kurį apibrėžia turimi antikūnai.
Nors galimybių pasas, anot profesoriaus, galėtų būti naudingas kartu su papildomomis priemonėmis. „Galimybių pasas tam tikrose situacijose tikrai galėtų būti ir kai kuriose situacijose derinamas su antigeno testu, – tvirtino S. Čaplinskas teigdamas, kad, pavyzdžiui, patekimas į barus ar naktinio pasilinksminimo vietas galėtų būti sudėtingesnis, tačiau buvimas ten tokiu atveju būtų kur kas saugesnis. – Su galimybių pasais ir su tą dieną galiojančiu PGR arba antigeno testu. O antigeno testą gali padaryti patekdamas į tą barą.“
Paklausus, ar kas nors norės eiti į barus, į kuriuos pakliūti būtų taip sunku, S. Čaplinskas kaip argumentą pateikė seną sprendimą uždrausti rūkymą baruose: „Visi pamiršo jau, kai buvo dideli debatai dėl rūkymo kavinėse, restoranuose ir baruose. Salė: verslas nukentės, sužlugs, jei uždrausime rūkymą. Buvo aišku iš kitų šalių patirties, iš Airijos ir taip toliau, kurie šitą padarė, kad niekas nenukentėjo. Priešingai – pradėjo eiti tie žmonės, kurie neidavo ten todėl, kad buvo rūkoma. Tai dabar galbūt taip pat“.
S. Čaplinskas tvirtino, kad žmonės patys turi rinktis vietas, kuriose yra absoliučiai saugu ir prisitaikyti prie esamų sąlygų. „Medicinoje šimto procentų garantijos apskritai nėra, bet mūsų uždavinys – išaiškinti žmogui, kad kiekvienas gali elgtis taip, kad sumažintų tą užsikrėtimo riziką“, – kalbėjo užkrečiamųjų ligų specialistas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
